Ministras interviu BNS sako, kad pajamų, gautų už parduotas naujas akcijas, įmonėms nereikia, be to, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje Lietuva turi neigiamą patirtį su privačiais investuotojais: „Su privačiu kapitalu, ypač šilumos ūkyje, nuolat susiduriame su įvairiomis problemomis“.
R.Šadžiaus nuomone, busimam valstybės transporto įmonių holdingui taip pat nebūtina kotiruoti akcijų biržoje. Anot jo, nors birža ir padeda skaidrumui, tai galima pasiekti kitais būdais.
„Lietuvos energijos“ ir kitų valstybės valdomų įmonių akcijų atsiradimą biržoje investuotojai ir birža sveikintų. Tačiau, atrodo, kad iniciatyvos iš valstybės pusės nėra. Kodėl?
Tokių paknopstomis, vos ne ekstra būdu surinktų pinigų tikrai nereikia. Tai, kad biržoje investuotojai domisi šitomis valstybės valdomų įmonių akcijomis ir kelia klausimą dėl IPO, rodo, kad įmonės veikia sėkmingai. Ir tai, iš tikrųjų, yra tam tikras įmonių veiklos įvertinimas. Aš tikrai džiaugiuosi „Lietuvos energijos“ rezultatais, manau, mums pavyko sutvarkyti korporatyvinį šios įmonės valdymą. Įmonės vertės didinimo programa, kurią pati įmonė užsibrėžė, vykdoma sėkmingai. Šitam etape iš tikrųjų jokio būtinumo pritraukti jokio papildomo kapitalo nėra. Netgi, sakyčiau, atvirkščiai - „Lietuvos energija“ plečia veiklos horizontus, ir tai rodo vienas iš fundamentalių horizontų, kuris buvo pasiektas šiomis dienomis - tai išėjimas į Estijos vėjo energetikos rinką.
Tai labai svarbus signalas, kad „Lietuvos energija“ išaugo tiek, kad Lietuvoje jai, sakykim, nebeužtenka vietos. Mums pavyko, kaip jūs žinote, eliminuoti iš akcinio kapitalo ne tik „E.ON“, bet ir „Gazprom“. Ir neįmanoma pervertinti politinės šio įvykio reikšmės, tas buvo atlikta, nors nėra žinoma plačiai, „Lietuvos energijos“ specialistų jėgomis, nesamdant konsultacinių kompanijų. Būtent todėl mums pavyko sulaikyti informaciją nuo nutekėjimo ir gauti žmoniškas sąlygas. Tam reikėjo kapitalo išteklių ir juos taip pat užsitikrinome įmonės viduje, be papildomų akcijų išleidimo. Dujų terminalas (Klaipėdos SGD terminalas - BNS) taip pat brangus projektas, kurį įgyvendinome nepasitelkdami papildomo akcinio kapitalo.
Manau, kad šitame etape tas investuotojų susidomėjimas mums svarbus kaip mūsų gero, tinkamo darbo įvertinimas.
Bet už tai, kaip suprantu, papildomomis akcijomis rinkoje neatsidėkosite?
Šita politinė dauguma, kadangi ji yra kairiojo centro, ji ir iš ideologinių sumetimų nebūtų labai smarkiai pasiryžusi įleisti privatų kapitalą į energetikos rinką. Juolab, kaip žmogus, galbūt toliau nuo energetikos politikos, bet žiūrintis per korporatyvinę prizmę, pasakyčiau, kad su privačiu kapitalu, ypač šilumos ūkyje, nuolat susiduriame su įvairiomis problemomis. Vilnius ne išimtis. Bent jau šiandien, mano įsitikinimu, valstybės įmonės šiose lenktynėse yra pasirodžiusios geriau nei privatus kapitalas. Be abejo, perversmo čia niekas nedarys, antra vertus, baigiantis kadencijai staigių judesių ir išėjimų į rinką tikėtis neverta.
Kai Susisiekimo ministerija prabilo apie transporto įmonių holdingą, „Lietuvos energiją“ rodė kaip pavyzdį. Tačiau viena holdingo sėkmės priežasčių turbūt yra skaidrumas, kurį sąlygoja antrinių įmonių buvimas biržoje. Galbūt, pavyzdžiui, dalį „Lietuvos geležinkelių“ akcijų būtų galima išleisti į rinką?
Buvimas biržoje, be abejo, vienas faktorių, kuris skatina skaidrinti veiklą. Bet man asmeniškai nesinorėtų, kad tai būtų tokia rinkos prievarta. Aš manau, kad valstybė, besitvarkydama savo ūkyje, gali pati padaryti įmonių veiklą skaidrią. Aišku, pasitikrinant ir biržoje, įgyvendinti pačius aukščiausius skaidrumo standartus, priversti dirbti kapitalą - neši naudą akcininkui, o akcininkas yra visuomenė.
Manau, kad mes galime įgyvendinti šiuos standartus, juo labiau, kad vienas iš labai stiprių spaudimų įmonėms yra ES teisynas, kurį turime įgyvendinti. O ten labai žiūrima, kad konkurencija, nepriklausomai nuo to, kas yra savininkas, visos įmonės turi veikti sąžiningai, sveikoje konkurencinėje aplinkoje.
Tai tų stimulų yra daug ir transporto sferoje įgyvendinami teisės aktai pastūmės tam tikras reformas. Manau, kad holdingo kūrimas yra labai svarbus etapas, kuris leistų ne tik susitvarkyti su verslo skaidrumo įgyvendinimu, bet ir šiek tiek laisviau mobilizuoti kapitalo išteklius, įgyvendinant labai svarbius ir, deja, labai brangius projektus, kuriems biudžetinių lėšų nepakanka. Kas be ko, privataus kapitalo pasitelkimas investicijose yra svarbus, ir jeigu aš ir Vyriausybė santūriai žiūri į privataus akcinio kapitalo įsileidimą, tai privačių kredito išteklių pasitelkimas - tai yra dalykas, kurį reikia daryti, ir mums suteiktų papildomų galimybių.
Vėjo energetika Lietuvoje iki šiol buvo privataus kapitalo reikalas. Kaip jūs vertinate „Lietuvos energijos“ ėjimą į šį verslą?
Tai, kad „Lietuvos energija“ tikrina savo jėgas naujoje energetikos srityje, yra iš tikrųjų gerai. Mes gauname didžiulę sinergiją, sujungę valstybės valdomų įmonių veiklą elektros pardavimo srityje su dujų sritimi. Čia buvo viena iš sąlygų, kurios nulėmė sėkmingą terminalo projektų įgyvendinimą ir tolesnį projekto vystymą. „Lietuvos energijos“ veiksmus tokioje veikloje aš sveikinu.
Vėjo elektrinių įsigijimas nebuvo valstybės institucijų nurodymas, tai iniciatyva, kuri kilo įmonės viduje, svarstant idėjas, didinant viso koncerno vertę. Ir jos žingsnis buvo žengtas, įvertinus visus pliusus, minusus. Kadangi tai yra energetika, aš kaip akcininkas, daviau formalų pritarimą.
Antra vertus, manau, tai yra mano nuomonė, kurią esu pareiškęs „Lietuvos energijos“ valdymo organams, „Lietuvos energijai“ kitoje rinkoje - smulkioje nekilnojamojo turto rinkoje, matyt, veiklą reikėtų vienokiu ar kitokiu būdu užbaigti ir tikrai tais smulkiais dalykais, kaip patalpų nuoma, nekilnojamojo turto vystymas, mano nuomone, grupės įmonės neturėtų užsiimti.
Ar jūs tai pareiškėte prieš, ar po istorijos su patalpų nuoma Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos darželiui?
Tie atvejai, išlindę, na, buvo pretekstas pamąstyti apie įmonės veiklos struktūrą, apie tai, ką, kuo užsiima grupės įmonės ir tai iš tikro sukėlė konstruktyvią diskusiją stebėtojų taryboje, kur įeina ir viceministrai, premjero patarėjas ir yra politinis toks organas, ji iniciavo atitinkamų sprendimų parengimą valdyboje. Buvo pradėtas veiklos auditas stebėtojų tarybos iniciatyva. Tas auditas nėra pasibaigęs, bet akivaizdu, kad jo rezultate bus pasiūlyti būdai, kaip „Lietuvos energijoje“ optimizuoti veiklą. Bet mes turime pasinaudoti visais pretekstais.
Bet „Lietuvos energija“ argumentuotai aiškino, kodėl ji užsiima NT veikla.
Sprendimai, kurie yra dabar analizuojami ir rengiami, - „Lietuvos energijos“ antrinėms įmonėms iš nekilnojamojo turto vystymo rinkos pasitraukti ir išteklius bei jėgas koncentruoti būtent energetikoje. Pavyzdys yra vėjo energetika.
Dėl nekilnojamojo turto - stebėtojų taryba mano iniciatyva apsvarstė audito galimybę ir kadangi yra audito komitetas specialiai tam sukurtas, tai tas komitetas detalizavo užduotis vidaus audito tarnybai išanalizuoti pliusus, minusus, išanalizuoti visas aplinkybes, žinoma, liečiančias konkretų atvejį. Bet šiuo atveju man svarbiau principinė nuostata, kad „Lietuvos energija“ nesiblaškytų į veiklos sritis, tiesiogiai su energetika nesusijusias ir nereikalaujančias jos dalykinio, intelektinio potencialo. Tuo tarpu energetika plačiąja prasme yra jos veikla. Ne tik elektra, bet ir dujos, ne tik elektros gamyba, bet, be abejo, visi kiti darbai, įskaitant ir galimą atominės elektrinės projekto vystymą.
Kalbant apie šį projektą, kokios pozicijos laikotės?
Atominė energetika taip pat yra verslas. Šis projektas visada šios Vyriausybės buvo svarstomas kaip komercinis projektas. Tik tiek, kad su jo komercine nauda ir jo komercinės naudos suvokimu galimuose partneriuose - trijose Baltijos šalyse - yra tam tikrų sunkumų ir svarstymų. Beje, energetikos rinka irgi keičiasi, dabar, įjungus pilna apimtimi elektros jungtis, mes turėtume stebėti, kas vyks. Ir tai yra irgi atskira tema.
Aš domėjausi, ar kas nors galėtų pateikti patikimą prognozę, kaip elgsis elektros kainos, įjungus linijas, pasirodo, dėl įvairių priežasčių neįmanoma tokios prognozės paruošti, dėl to apsimoka palaukti, pažiūrėti, kaip iš tikrųjų vyks. Atominės energetikos projektas nėra žuvęs, dėl jo tęsiamos diskusijos, bet idėjinė projekto pusė - energetikos politika nėra korporatyvinio valdymo dalykas ir tai jau yra energetikos ministro ir premjero kompetencijos dalykas.
Buvusios Lietuvos elektrinės akcijų išpirkimas iš smulkiųjų akcininkų jūsų ministerijai atiteko jau kaip paveldas. Tačiau, kaip manote, ar vertėjo valstybei bylinėtis ir ar tai nepakenkė valstybės įvaizdžiui?
Aš, kaip teisininkas pagal savo antrąjį išsilavinimą, manau, kad teisinės procedūros ir teismai yra tam, kad kartais nežinome, kaip daryti, tiksliau, žinome, bet skirtingai, teismas yra ta instancija, kuri turi duoti atsakymą. tai šiuo atveju visi - ir smulkieji akcininkai, ir valstybė - turėjo savo motyvų. Aukščiausiasis Teismas pasisakė šita tema ir dabar mūsų pareiga įgyvendinti geriausiu, efektyviausiu būdu teismo sprendimą.
Dėkoju už pokalbį.
