Prognozuojama, kad šių metų žieminių rapsų derlius Lietuvoje sudarys 203,6 tūkst. t ir bus 4,8 karto didesnis negu 2011 metais. Derliaus gausumas siejamas su didesniais negu pernai pasėlių plotais. Šiais metais žieminių rapsų pasėta 78 tūkst. ha.

Rapsus sėja atsakingai

Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Biržų ir Kupiškio rajono augalininkystės konsultanto Ginto Jakštonio, žieminius rapsus ūkininkai sėja atsakingai. Biržų rajone žieminių rapsų šį rudenį pasėta apie 15 proc. daugiau negu pernai.

„Manau, praėjusi palanki žiema paskatino ūkininkus sėti daugiau rapsų. Beje, Biržų rajone, palyginti su Kupiškio, ir žemė yra geresnė“, – sakė augalininkystės konsultantas. Pasak G.Jakštonio, Kupiškio rajono ūkininkai nelabai linkę sėti šią kultūrą. Savo laukus žieminiams rapsams skyrė tik dviejų stambiausių rajono ūkių šeimininkai: Zigmas Aleksandravičius ir Antanas Dobrovolskis. „Mūsų rajonų rapsų pasėliuose aptinkama šliužų, tačiau jų antplūdžio nėra. Drėgnas ir šiltas ruduo palankus fomozei plisti. Dabar pats laikas kovoti su šia liga“, – sakė LŽŪKT Biržų ir Kupiškio rajono augalininkystės konsultantas G.Jakštonis

REKLAMA

Pažeisti rapsai jautresni šalčiui

LŽŪKT Mažeikių rajono augalininkystės konsultantė Dalia Pociuvienė sakė, kad šio rajono ūkininkai rapsams skyrė nemažus plotus. Tačiau dėl drėgno rudens žemdirbiai suvėlavo sėją. „Žemdirbiai, rinkdamiesi ir sėdami įvairias kultūras, visada rizikuoja. Taip pat ir su žieminiais rapsais. Tačiau, atsižvelgdami į šaltas žiemas, mūsų rajono ūkininkai pasirenka šalčiui atsparesnes rapsų veisles. Rudenį, siekdami apsaugoti pasėlį nuo ligų plitimo, jie taiko įvairias apsaugos priemones“, – sakė D.Pociuvienė.

LŽŪKT Kretingos ir Skuodo rajonų augalininkystės konsultantė Aušra Griciuvienė pasakojo, kad drėgni orai ne tik vėlino žieminių kultūrų sėją, bet ir neleido įvažiuoti į laukus. „Ankstyvesnės

sėjos rapsus užpuolė spragės. Pažeisti augalai ne tik būna silpnesni, prasčiau auga, bet ir tampa jautrūs šalčiui. Ūkininkai, kurie įvažiavo į laukus, nuo kenkėjų naudojo fungicidus. Kiti dėl drėgmės pertekliaus iki šiol negali įvažiuoti į laukus“, – sakė augalininkystės konsultantė A.Griciuvienė.

Plinta grybinės ligos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkė Eglė Petraitienė pabrėžė, kad rapsų augintojai, dirbantys pagal

technologines rekomendacijas, turėtų tikėtis tik palankių oro sąlygų rapsams žiemoti. Siekdami užauginti aukštos kokybės derlių, žemdirbiai neturėtų pamiršti rapsų pasėliuose plintančių grybinių ligų, ypač fomozės, dėl kurios kasmet prarandama nemaža dalis derliaus. „Šiuo metu fomozė žieminiuose rapsuose yra laikoma viena iš žalingiausių grybinių ligų. Fomozės žalingumas sparčiai didėja dėl ilgo ir šilto rudens“, – sakė mokslininkė.

Pirmiausia fomozės požymiai pastebimi ant lapų, vėliau  grybas pradeda vystytis augalo viduje (stiebe) – ligos požymiai išryškėja tik brendimo tarpsniu.

„Fomozės dėmės stiebo apačioje yra daug pavojingesnės, negu aukščiau ant stiebų, ypač jei jos išplinta visoje apatinėje stiebo dalyje. Pažeisti augalai bręsta anksčiau negu sveikieji dėl fomozės puvinio vietoje nutrūkusios medžiagų apytakos. Dėmės ant lapų tiesiogiai augalams žalos nedaro, tačiau jų būtinai atsiranda prieš išsivystant fomozės dėmėms ant stiebų“, – pabrėžė LAMMC Žemdirbystės instituto dr.E.Petraitienė.

REKLAMA

Tyrimais nustatyta, kad rudenį anksti išplitusios fomozės dėmės ant jaunų augalų, kurių lapai dar nedideli, yra pačios pavojingiausios – anksti ligai išplitus, yra pakankamai laiko grybui iš lapų per lapkočius patekti į šaknies kaklelį. Be to, jaunuose augaluose šis kelias grybui yra trumpesnis negu išsivysčiusiuose augaluose.

Pasėliai purškiami fungicidais

Žemdirbystės institute buvo atlikti lauko bandymai, kurių metu nustatyti fomozės išplitimo indikatoriai (vienas jų – fomozės dėmės ant lapų rudenį). Pasak dr. E. Petraitienės, pirmosios fomozės dėmės ant žieminių rapsų lapų 2011 m. rudenį buvo nustatytos rugsėjo pabaigoje. Žieminių rapsų augalams pasiekus 4 lapelių tarpsnį, ligos išplitimas siekė 16 proc., tuo metu jie buvo nupurkšti fungicidais pirmą kartą. Praėjus dar dviem savaitėms po pirmojo purškimo, kontrolinio varianto laukeliuose fomozė išplito ant 40 proc. augalų ir tuo metu buvo atliktas antrasis, arba vėlyvasis, purškimas fungicidais. „Praėjus mėnesiui po antro purškimo fungicidais, buvo nustatyta, kad jie sumažino fomozės išplitimą ant augalų lapų. Nepurkštuose laukeliuose fomozė pažeidė 62 proc. augalų lapų, fungicidais purkštuose laukeliuose fomozės išplitimas buvo 1,5–2 kartus mažesnis. Efektyviausių rezultatų sulaukta nupurškus augalus fungicidais du kartus“, – sakė mokslininkė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų