„Siekdami užtikrinti „Rail Baltica“ projekto finansavimą, vienu metu dirbame keliomis kryptimis: kasmet teikiame paraiškas pagal CEF kvietimus ir EK nuosekliai pristatome pasiektą pažangą. Dabar kartu su Estija ir Latvija aktyviai dalyvaujame derybose dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos. Mūsų tikslas – išlaikyti ilgalaikį finansavimą šiam strateginės reikšmės projektui“, – pranešime pabrėžė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Didžioji dalis Lietuvai prašomo finansavimo – 28,37 mln. eurų – būtų investuota į aukštos įtampos elektros tinklo prijungimo infrastruktūrą, reikalingą Panevėžio, Išorų ir Liudvinavo traukos pastotėms. Lėšas taip pat planuojama skirti geležinkelio iešmų ir temperatūrinių jungčių prototipų gamybai ir bandymams, infrastruktūros priežiūros metodikos rengimui ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Likę 8,96 mln. eurų ES finansavimo būtų naudojami traukinių valdymo, kontrolės ir signalizacijos sistemų projektavimui bei šioms sistemoms reikalingos programinės ir aparatinės įrangos kūrimui.
„Šios techninės sistemos yra neatsiejama būsimo greitojo geležinkelio dalis, užtikrinsianti saugų eismo valdymą, efektyvią infrastruktūros priežiūrą ir sklandžią geležinkelio eksploataciją. Tokius darbus planuojame gerokai iš anksto, kad užbaigus vieną projekto etapą galėtume nedelsdami pereiti prie kito ir išlaikyti nuoseklų projekto įgyvendinimo tempą“, – sakė „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius.
Iki šiol „Rail Baltica“ projektui pagal 12 CEF dotacijų susitarimų skirta apie 4,5 mlrd. eurų ES investicijų. Naujas finansavimo paraiškas toliau vertins EK ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA). Vertinimo rezultatus numatoma paskelbti 2027 m. pavasarį.
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiškos vertė siekia 357,5 mln. eurų.
