Ekonomistas perspėja, kad delsimas gali turėti rimtesnių pasekmių nei laikini nuostoliai biudžetui.
Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.
Iš esmės degalų tiekėjai taip pat užsimena apie galimybę mažinti akcizus kurui, netgi mažinti biologinių priedų dydžius.
Tačiau dalis politikų kelia klausimą – iš ko tuomet būtų surenkamas biudžetas. Jūsų vertinimu, ar degalų tiekėjų siūlymas mažinti akcizus yra realus ir pagrįstas?
E. Stankevičius: Man labai gaila, kad dauguma mūsų finansų ministrų mokėsi matematikos, bet ne itin ekonomikos. Ekonomikoje nėra taip, kad 2 + 2 visada bus keturi. Galima saugoti biudžetą, bet jeigu infliacija pradeda kilti, matome, kad su kiekviena naftos krize po trijų–keturių mėnesių kainos persiduoda į kitas grandines.
Blogiausia, kad pabrangus maistui ir kitoms prekėms, tos kainos nelabai grįžta į pirminį lygį. Naftos kaina vis tiek kažkuriuo metu stabilizuosis – per kelis mėnesius paprastai randamas sprendimas, nes nė viena naftos krizė netruko ilgiau nei pusę metų.
Bet jeigu mes nesugebėsime išsaugoti žmonių perkamosios galios, žmonės nuo to kentės. Taip, gerai saugoti valstybės finansus, bet kitos šalys daro žymiai lankstesnius sprendimus.
Ta pati Lenkija, Estija, Vokietija – beveik visos Europos Sąjungos šalys randa kompromisą: mažina PVM, akcizus, taiko kitas priemones.
Be abejo, tai nėra ideali priemonė ir valstybės finansai nukenčia, bet jeigu neužgesinsime mažo gaisro, jis gali įsiplieksti labiau ir problema bus žymiai didesnė.
Įvertinant, kad degalų akcizas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, kyla klausimas – ar šiandien yra laikas taupyti, ar spręsti problemas.
Aš manyčiau, pirmiausia, reikia išspręsti problemas, o paskui biudžetą vis tiek surinksime – galbūt nereikės mokėti tiek socialinių pašalpų, gal nebus tokia bedarbystė. Nes problemos gali tapti gerokai didesnės nei yra šiandien.
Ministras tikisi, kad Seimas per šią sesiją pritartų laikinai sumažinti dyzelino akcizą
Toliau ieškant būdų suvaldyti šokinėjančias naftos kainas, tarp planuojamų valstybės sprendimų – laikinas akcizo dyzelinui sumažinimas, šį sprendimą Seimas galėtų priimti dar pavasario sesijoje, tikisi finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kaip numato Finansų ministerija, laikinai akcizą galima būtų mažinti panaudojant perviršį iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo, šiai schemai reikėtų ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, kuris šiuo metu yra derinamas.
„Sprendimas – laikinas sprendimas sumažinti degalų kuro akcizą, panaudojant tą PVM, kurį gauname papildomai dėl padidėjusių kainų. (…) Tai galiotų tik dyzelinui ir žaliajam dyzelinui (kurį naudoja ūkininkai – ELTA)“, – žurnalistams antradienį po darbo grupės degalų kainoms aptarti susitikimo sakė finansų ministras.
„Akcizo pakeitimas vis tiek yra įstatymo pakeitimas, kuris šiek tiek užtruks Seime, vis tiek, ir kol Vyriausybė pritars, (…) galbūt taikytume pagreitintą skubos tvarką, bet (priimtume iki sesijos pabaigos – ELTA)“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Anot jo, tiksli įtaka dyzelino kainai dar vertinama, bet ši priemonė ją galėtų mažinti 6 centais už litrą kelių mėnesių laikotarpiu.
EK pritarimo šiems pakeitimams Lietuvai reikia siekiant neužsitraukti nuobaudos dėl akcizų įgyvendinimo, dėl kurio jau sutarta europiniame RRF finansavimo plane.
Ministro teigimu, akcizo benzinui mažinti nėra svarstoma, nes šie degalai skirti tik privačiam naudojimui, tup metu dyzelinas – ir valstybės poreikiams tenkinti.
„Dyzelinas turi šiek tiek didesnę svarbą“, – nurodė jis.
Anot K. Vaitiekūno, taip pat numatoma didinti kontrolę, kaip didžiausias rezervo atsargas šalyje kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ nustato didmeninę kuro kainą ir ar ji neišsiskiria regione.
Su Komisija taip pat derinamos pagalbos priemonės šalies verslui, šį procesą tęsia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Darbo grupėje dalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad apsisprendus Vyriausybei parlamentas sprendimus dėl akcizų būtų pasiruošęs priimti kaip įmanoma greičiau.
„Dviejų įstatymų pakeitimai galimai bus reikalingi, tai jeigu Vyriausybės atstovai sutars, kad reikia tai daryti, tai Seimas iškart, be jokių ilgų svarstymų įsijungs į šitą procesą, suprasdamas, kad problema yra nevienareikšmė“, – žurnalistams teigė parlamentaras.
Kol kas, pasak A. Syso, Seimas imsis tų priemonių, kurios nereikalauja įstatymo pokyčių, pavyzdžiui, vykdys parlamentinę kontrolę dėl degalų kainų.
Politikas taip pat sakė prognozuojantis, kad PVM surinkimas šį mėnesį didės.
„Visur reikia skaičiuoti, (…) dabar spėlioti, kaip įtakos į PVM surinkimą degalų kaina – sprendžiant iš to, kad šiandien buvo tokie dideli kamščiai ir visi toliau važiuoja, darau prielaidą, kad PVM bus surinktas didesnis“, – teigė A. Sysas.
Pasak jo, kol nėra konkrečių siūlymų, galimi akcizo pakeitimai su koalicijos partneriais aptarti nebuvo.
Degalinių maržos mažėja, nors kuro kainos kyla
Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, kad institucija vertina galimus konkurencijos rinkoje ribojimus ir kol kas jų nenustatė, tačiau situaciją vertina ir toliau.
„Iš pirminės informacijos kol kas nėra tos padidintos rizikos signalų, kurie rodytų, kad gali būti akivaizdūs konkurenci9jos ribojimai, tačiau šiuo metu jau detalesnę informaciją iš rinkos dalyvių renkame, vertinsime tą padėtį toliau“, – kalbėjo ji.
J. Ivanauskienės teigimu, degalų kainos pasaulinėse rinkose dabar didėja dėl objektyvių priežasčių, o Lietuvoje jų augimas, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, neišsiskiria.
„Kalbant apie degalinių maržas, matome, kad net kai kuriais atvejais jų maržą yra sumažėjusi kylant kainai“, – tikino ji.
Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
O ką mes tuomet ginsime? Bankrutuojančias įmones, tuščius poligonus, senelių prieglaudas ir beraščius bedarbius ? O kas bus mūsų gynėjai ? Ganos, Uzbekistano, Bangladešo, Pokistano, Baltarusijos rusakalbiai jaunuoliai mus gins ?
