Daugiabutis, kurio kieme žydi gėlės, veja visada nupjauta, suoliukai tvarkingai nudažyti, šaligatviai nušluoti, o žmonės patenkinti. Nedaug tokių daugiabučių Lietuvoje pamatysi. Gal kaip tik priešingai: žmonės niurzga, kad kiemsargis pievos nenušienauja, o ką dar kalbėti apie gėlių pasodinimą ir jų ravėjimą. Viskas remiasi į pinigus.
Kiek savivaldybė kiemsargio kompanijai duoda, tiek šis ir padaro. Tad kyla natūralus klausimas: kiek reikia, kad būtų padaryta gerai? Į tai laisvai gali atsakyti privatūs kiemsargiai, kurie Lietuvoje kol kas nėra labai populiarūs. Anot Vilniaus daugiabučių namų asociacijų prezidento, taip yra dėl to, kad privatus kiemo prižiūrėtojo samdymas pažeidžia šalies įstatymus.
Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas sako, kad šiemet miesto teritorijų tvarkymui skirta 20 mln. litų iš sostinės biudžeto. „Tai ir šlavimai, ir sniego kasimai, ir šaligatvių barstymai, ir gėlių sodinimai, šakų genėjimai ir išvežimai“, – paslaugas, už kurias savivaldybė moka penkioms konkursą laimėjusioms ir miesto priežiūra užsiimančioms bendrovėms, vardina A.Miklauskas.
Vis dėl to anot jo, žmonės gana dažnai skundžiasi paslaugų kokybe. Dažniausiai skundžiamasi dėl žolės šienavimo, kad tai daroma ne 5, o vieną ar du kartus per metus. „Jie sako: duokite mums tuos pinigus, kur duodat kiemsargiams, mes patys tvarkysimės. Tačiau mes tų pinigų duoti tikrai negalime, nes nei ta bendrija konkurse dalyvavo, nei mes turime kaip tokius veiksmus įteisinti. Būtent dėl to daugelis nusiramina, ir nenori mokėti iš savo kišenės privačiam kiemsargiui. Vis dėlto tai visai nedraudžiama, jeigu yra noro“, – teigia A.Mikalauskas.
Vienas būdas, kaip daugiabučio namo bendrija gali susirasti valytoją kiemui – kreiptis į Darbo biržą. Vilniaus darbo biržos Darbo su darbdaviais skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Aleksandravičienė paaiškina, kad reikėtų suformuluoti aiškų skelbimą, ko ieškote, ir kreiptis į artimiausią Darbo biržą. Jie jūsų skelbimą įtrauks į savo laisvų darbo vietų sąrašą ir, jeigu atsiras norinčių dirbti, pasirašysite sutartį jau su žmogumi.
Kiek gali užtrukti darbininko paieškos per Darbo biržą – nelabai prognozuojama, todėl kai kurie daugiabučių gyventojai eina tiesiai prie reikalo ir samdosi valymo paslaugas teikiančias kompanijas. Bendrovės „Clean solutions“ komercijos direktorius Lech Truchanovič sako, kad už tokią paslaugą darbuotojams sumokama iki 1 tūkst. litų, priklausomai nuo tvarkomo objekto dydžio ir atliekamų darbų periodiškumo. Vis dėlto, anot jo, daugiabučių, kurie atsisako savivaldybės paslaugų nėra daug, nes prieš tai reikia įkurti bendriją. „Senos statybos daugiabučiuose gyvena nemažai senyvo amžiaus žmonių, kurie nežino visų niuansų, todėl negali įkurti bendrijos. Naujos statybos daugiabučiai operatyviai steigia bendrijas ir atsisako priskirto savivaldybės administratoriaus“, – tvirtina pašnekovas.
Kad privačių kiemsargių paslauga populiarėja tarp naujos statybos namų, pastebi ir kitos valymo paslaugas teikiančios bendrovės „ABC švara“ pardavimų vadovė Inga Kaputytė: „Apie 85% naujos statybos (nuo 2002 m.) namai turi administruojančias įmones, arba tiesiogiai yra sudarę sutartis su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis“. Priežastis paprasta. „Su biudžetinėm įstaigom sunku kaltus surasti, jeigu kažkas nepadaryta lieka, arba padaryta ne taip. O samdant kompanijos kiemsargį, vyksta arba tiesioginis kontaktas su kiemsargiu, arba per vadybininką, kuris išmano visus reikalus. Komunikacijos grandinė sutrumpėja kokiomis trimis grandimis. O kaina labai panaši“, – užtikrina I.Kaputytė.
Anot jos, laiptinės valymas, kurį kiemsargis taip pat galėtų atlikti, 3 kartus į savaitę šlavimas, iš jų kartą per savaitę plovimas, butui kainuotu 3,75 – 4,25 litų, jei name yra 50 butų, o laiptinės plotas
maždaug apie 100 kv. m. Teritorijos tvarkymas kainuoja apie 5,5 – 6 litus butui, jei kiemo plotas apie 550 kv. m.
Tačiau kainos tikrai nėra tokios pat, kaip mokama savivaldybės konkursą laimėjusiai įmonei. Anksčiau miestą tvarkiusios, tačiau nuo gegužės tik privatininkams paslaugas teikiančios bendrovės „Stebulė“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Meilūnas sako, kad savivaldybės mokamos kainos per penkerius metus yra smukusios kone 2,5 karto – dabar kiemai tvarkomi už 200 litų per mėnesį ir mažiau. „O per penkerius metus juk kainos kilo: ir atlyginimai nebe tokie, ir benzinas brango. Būtent dėl to kiemsargiai ir nebetvarko kiemų, kaip priklauso. Jei anksčiau vienas kiemsargis penkis namus prižiūrėdavo, tai dabar jis dvidešimt prižiūri. Išeina ne tvarkymas, o prabėgimas su šluota“, – kokybės skirtumo neslepia K.Meilūnas.
I.Kasputytė sako, kad lietuviai samdydami privatų kiemsargį tikisi pareigingumo, kruopštumo darbe ir, žinoma, pirmas dėmesys krypsta į tai, ar žmogus neturi žalingų įpročių. „Labai gaila, kad šiandienos lietuvio mentalitetas šiuo klausimu mažai kuo pasikeitė. Jei tu valytojas ar kiemsargis, vadinasi esi žemiausios klasės atstovas, visomis prasmėmis. O taip tikrai nėra: turime valytojų ir kiemsargių, kurios yra su aukštuoju išsilavinimu, arba besimokančių aukštosiose mokyklose. Studentai šį darbą dirba kaip antraeilį dėl galimybės papildomai prisidurti“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis šiuo klausimu turi tvirtą nuomonę – privataus kiemsargio samdymas pažeidžia įstatymus. „Daugiabučio namo bendrija valdo bendrą turtą. O kiemas dažniausiai yra valstybės žemė, todėl už jo priežiūrą turi būti mokama iš įmonių, turinčių tuo reikalu užsiimti. Daugiabučio namo bendrijos pirmininkas negali eikvoti namo gyventojų pinigų valstybės žemės tvarkymui. Išeina taip, kad aš moku mokesčius, iš kurių vėliau savivaldybė moka kiemsargiams, ir paskui antrą kartą sumoku samdydamas kiemsargį“, – sako J.Antanaitis.
Anot jo, privataus kiemo prižiūrėtojo negalima samdyti net jei ir 100 proc. namo gyventojų sutinka tai daryti. „Tai nelegalu, nes negalima imti ir samdyti tvarkytojo ne savo teritorijai. Čia tas pats, kad visi namo gyventojai nubalsuotų paimti iš savivaldybės automobilį ir juo važinėti. Arba, kad nuspręstų nemokėti „Sodrai“ mokesčių už bendrijos pirmininko atlyginimą. Tai prieštarauja įstatymams“, – teigia J.Antanaitis.
Pašnekovas sako, kad kol kas daugiabučio gyventojai gali užsiimti visuotine talka ir patys tvarkyti kiemus. „Jeigu tvarkome miškus, pievas, paežeres, tai kodėl negalime susitvarkyti kiemo, pasisodinti gėlių. Tačiau jokiu būdu, už tai neturi būti renkami pinigai“, – sako jis.
J.Antanaitis tikina, kad samdant privatų kiemsargį iškyla daug teisinių nesusipratimų. „Pavyzdžiui, kaip savivaldybės ragino daugiabučių savininkus imti ir tvarkytis stovėjimo aikšteles – pusę sumos dengia savivaldybė, pusę jie patys turi susimokėti. Tačiau paskui iškyla klausimas, kaip savivaldybė surinktus pinigus deklaruoja, ar kaip labdarą, ar čia žmonės išsipirko pusę aikštelės. Tas pats ir čia. Taigi visų pirma, prieš samdant kiemsargį, reikėtų, kad savivaldybė atiduotų arba gyventojai išsipirktų sklypą“, – teigia J.Antanaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje tokios teisinės bazės nėra, tačiau pamažu einama jos link.
