„Kai nusprendėme renovuoti savo devynaukštį, Druskininkuose buvo modernizuota 11 daugiabučių. Buvome vieni pirmųjų, tad baimių buvo, tačiau dalyvavome susitikimuose savivaldybėje, kuriuose galėjome viską sužinoti, išsiaiškinti. Tai padėjo apsispręsti“, – sako Ona Sakalauskienė, Druskininkų g. 10-ojo namo gyventoja, kurios daugiabutis buvo renovuotas 2014 m. lapkritį.
Pašnekovė pasakoja, renovacija džiugina pirmiausia dėl to, kad pavyko ženkliai pagerinti 1979 m. pastatyto namo būklę bei maždaug perpus sumažint sąskaitas už šildymą. Iki renovacijos šalčiausią metų mėnesį jos galėjo siekti net apie 290 eurų (1000 litų) už 74 kvadratinių metrų butą.
Rizika pasiteisino
Nuo 2013 m. Druskininkų savivaldybėje įgyvendinti 56 renovacijos projektai. Vienas gražiausių Lietuvos kurortų nebe pirmus metus patenka į 10-ies savivaldybių lyderių sąrašą. Tačiau kelias tikrai nebuvo lengvas, neslepia Druskininkų savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.
„Tik pradėjus įgyvendinti naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos modelį, supratome – jeigu spėsime įsėsti į šį traukinį, būsime tarp daugiausiai renovacijos prasme išlošusių miestų. Šiandien matome, kad taip ir atsitiko – Druskininkuose renovacijos procesas įsibėgėjęs, savo lėšomis savivaldybė bando įgyvendinti kvartalinę renovaciją, tvarkome aplinką aplink renovuotus daugiabučius. Tačiau pačioje pradžioje žmonės į renovaciją žiūrėjo skeptiškai, prireikė ne vieno susitikimo, daug diskusijų, išvykų į kitus miestus, kad daugiabučių atstovai galėtų savo akimis pamatyti, kaip atrodo tokio pat tipo daugiabučių renovacija“, – pasakoja pašnekovas.
Druskininkų savivaldybės meras įsitikinęs – geriausiai modernizacijos kokybe patikima, kai pateikiama reali nauda. „Pirmųjų susitikimų metu su bendrijų pirmininkais kalbėjome pirmiausia apie realią renovacijos naudą, pateikėme konkrečius skaičius, kiek gali sutaupyti vienas ar kitas daugiabutis. Antras svarbus žingsnis buvo investicijų planai, kuriuos savivaldybė parengė už savo lėšas. Aišku, rizikavome, nes lėšos planų rengimui būtų prarastos, jei namas galiausiai nuspręstų neatsinaujinti. Tačiau patys rengdami planus, galėjome atsakyti į visus gyventojų klausimus, papasakoti, kaip atrodys jų namo renovacija. Džiaugiuosi, kad du trečdaliai daugiabučių, kuriems buvo parengti investicijų planai, iškart pritarė renovacijai“, – pasakoja R. Malinauskas.
Pasitikėjimą gavo per metus
Ignalinos savivaldybė savo renovacijos kelią pradėjo dar iki 2013 m. Čia pirmieji renovuoti daugiabučiai atsirado jau 2007 m. – tuo metu miestas daugiabučių modernizacijai gaudavo paramą iš Probleminių teritorijų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo bei kitų programų. Buvęs Ignalinos meras, dabartinis Europos Parlamento narys Bronis Ropė atsimena, kad modernizacijos pradžia buvo gana sunki.
„Pirmieji daugiabučiai galėjo gauti net 85 proc. valstybės paramą. Keista, bet būtent tada buvo sunkiausia įtikinti žmones – dauguma renovacija netikėjo ir jos nenorėjo. Į vieną iš pirmųjų susitikimų atėjo apie 60 daugiabučių atstovų, o renovacija susidomėjo tik 6. Įdomu tai, kad situacija pasikeitė po metų – atėjusieji į susitikimus renovacijos klausimais jau nebetilpo salėje. Tad renovaciją iš esmės išjudino pirmieji modernizacijos pavyzdžiai“, – pasakoja B. Ropė.
Priežasčių bijoti renovacijos – nėra
Šiuo metu Ignalinos rajone modernizuota daugiau nei 80 proc. visų daugiabučių. Buvęs Ignalinos meras pasakoja, kad viena iš svarbiausių renovacijos administratorių, savivaldybės darbuotojų bei kitų renovacijos dalyvių užduočių – atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad investicija į renovaciją atneša ilgalaikę naudą.
„Šiandien į renovaciją investuoti 10 ar 15 tūkst. eurų įgaus visai kitokią vertę jau po dešimties metų. Pagalvokime, kaip tuomet pasikeis kainos, atlyginimai ir t. t. Juk renovacija vykdoma rinkos kainomis ir ji tikrai nepigs. Be to, parduodant būstą, kartu parduodama ir renovacijos paskola, o jeigu būstą paveldės kiti žmonės, paskolą turės baigti mokėti jie. Todėl šiuo metu galiojanti renovacijos sistema yra iš tiesų lanksti ir praktiškai nepaliekanti jokių priežasčių neatnaujinti savo daugiabučio“, – pastebi pašnekovas.
Buvęs Ignalinos meras pabrėžia, kad tarp renovacijos privalumų – ne tik atnaujintos namo konstrukcijos – stogas, elektros instaliacija, langai, vamzdynai, bet ir sumažėjusios daugiabučio eksploatacijos išlaidos. „Taip pat dėl renovacijos bent 2 kartus sumažėja atmosferos tarša, o tai reiškia, kad mažėja ir taršos mokestis visai valstybei. Ženkliai prisidedama prie klimato kaitos stabdymo, o tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos tikslas“, – akcentuoja Europos Parlamento narys.