Lietuvoje viešintis EBPO vadovas pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje itin daug dėmesio skirta Lietuvos demografinėms problemoms. EBPO analitikai išryškino pagrindines šalies problemas ir pateikė svao rekomendacijas, kaip jas spręsti.
Siūlo labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą
Savo ataskaitoje EBPO rašo, kad Lietuvoje didelis dirbančiųjų ir mažas pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimas mažina darbuotojų norą įsitraukti į darbo rinką ir taip skatina šešėlinę ekonomiką.
Dėl to rekomenduojama mažinti socialinio draudimo įmokas, ypač mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, užtikrinant, kad išmokos ir deficito tikslai būtų išlaikyti. O taip pat siūloma didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių.
Dėl žemų palūkanų normų ir augančių paskolų aktyvėja būsto rinka, didėja kainos. Stengiantis, kad neiųsipūstų NT burbulas, rekomenduojama aktyviai taikyti makroprudencines priemones. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų įvertinti pinigų, skiriamų sveikatos ir švietimo priežiūrai, veiksmingumą.
„Skola stabilizuojasi, bet fiskalinė sąranga leidžia pasireikšti fiskaliniams nuokrypiams. Reiktų nustatyti skolos tikslą ir sudaryti iš anksto apibrėžtą patikimą planą jam pasiekti“, – rašoma rekomendacijose užtikrinant gerą fiskalinę politiką.
Trūksta užsienio investicijų, gebėjimų
EBPO pastebėjo, kad verslo aplinka Lietuvoje yra gera, bet užsienio investicijos vis dar nedidelės, valstybės valdomos įmonės vyrauja daugelyje sektorių, o ir pastarųjų valdymą reikėtų toulinti. Be to, įmonės susiduria su kliūtimis gauti finansavimą, o silpnos nemokumo procedūros stabdo verslo dinamiškumą.
„Rekomenduojama stiprinti Valdymo koordinavimo centro stebėsenos pajėgumus, panaudojant neseniai padidėjusį jo biudžetą. Supaprastinti bankroto pradžios procedūras, ir sukurti palankesnes restruktūrizavimo sąlygas“, – rašoma rekomendacijose.
Pastebėta ir tai, kad Lietuvoje inovacijos tebėra silpnos, o bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslinių tyrimų sektorių – ribotas.
„Siūloma tęsti inovacijų politikos institucinės reformos įgyvendinimą gerinant koordinavimą ir konsoliduoti agentūras bei paramos programas, kur esama dubliavimo. Suteikti didesnį svorį bendriems moksliniams tyrimams, skiriant finansavimą valstybės mokslinių tyrimų institucijoms“, – patariama.
Kita didžiulė Lietuvos darbo rinkos atitiktis – darbuotojų gebėjimo ir verslų poreikio neatitiktis. Trūksta darbuotojų su rinkoje paklausiais įgūdžiais. Ši problema daro įtaką užsienio investicijoms, našumui ir įtraukumui. Mažas švietimo sistemos veiksmingumas taip pat prisideda prie gebėjimų ir darbo rinkos poreikių neatitikimo.
„Stiprinti mokymąsi darbo vietoje, įskaitant pameistrysčių trukmės susiejimą su įgytų kompetencijų lygiu. Skirti diferencijuotas stipendijas tretinio lygmens kursams, glaudžiai siejant įgūdžius su darbo rinkos poreikiais. Tęsti bendrą švietimo sistemos reformą visuose lygiuose, sprendžiant gebėjimų ir darbo rinkos poreikių neatitikties problemą“, – nurodoma rekomendacijose Lietuvai.
Didinant labiausiai pažeidžiamų asmenų apsauga siūloma didinti paramos lygį, investicijas į aktyvias darbo rinkos programas, tačiau tuo pačiu atidžiai stebint ar jos atneša rezultatų.
Būtina mažinti mamų darbo krūvį
Kaip dižiulę Lietuvos grėsmę, EBPO įvardijo demografines problemas – jauni žmonės emigruoja, visuomenė sparčiai senėja. Dėl to siūloma ir vyresnio amžiaus žmones įtraukti į profesinius apmokymus, kad šie mokytųsi visą savo gyvenimą ir būtų paklausūs darbo rinkoje. Įmonėms taip pat turėtų būtu sukuriamos finansinės paskatos, kad šios pačios inicijuotų įvairius mokymus.
Siekiant, kad daugiau darbuotojų būtų darbo rinkoje, žvilgsnis krypta į moteris. EBPO teigia, kad Lietuvoje dirbančių motinų darbo krūvis yra didelis, o tai trukdo joms auginant vaiką grįžti į darbo rinką. Siūloma plėsti vaikų priežiūros centrus, gerinti paramą.
Taip pat siūloma bandyti susigrąžinti ne tik emigravusius lietuvius, bet ir įsileisti norinčius Lietuvoje dirbti kitų šalių piliečius.
„Emigracija tebėra didelė, o imigracija apribota. Tai prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo ir įgūdžių stokos. Rekomenduojama įgyvendinti gerai integruotą migracijos politiką, įskaitant tikslines informavimo kampanijas emigrantams ir ne tokį ribojantį požiūrį į imigraciją“, – rašoma EBPO rašte.
Kritikos pažeriama pensijų sistemai. Anot EBPO analitikų, pensijų sistema Lietuvoje yra daugiau perskirstomojo pobūdžio, nepakankamai atsižvelgta į varginguosius.
„Reikia tęsti pensijų sistemos perėjimą nuo einamojo finansavimo sistemos („pirmasis ramstis“) link pensijų fondų („antrasis ramstis“) ir padaryti, kad įmokos į pensijų fondus taptų privalomos. Nuo atlyginimo nepriklausančias bazines pensijas finansuoti iš bendro valstybės biudžeto, o ne iš socialinio draudimo įmokų“, – rašoma rekomendacijose.
Pastebėta problemų ir sveikatos apsaugos sistemoje. Rašoma, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema tebėra orientuota į ligoninių paslaugas, o ambulatorinė ir ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų priežiūra atsilieka. Dėl to Lietuva skatinama tęsti ligoninių sektoriaus reorganizavimą ir gerinti ambulatorinę ir ilgalaikę priežiūrą.
