EBPO įvardijo pagrindines Lietuvos problemas: iššūkių ne vienas

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema.

Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus. Pažymėta, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei daugumoje EBPO valstybių.

„Faktas yra tas, kad yra biudžeto perteklius Lietuvoje, nesvarbu kiek. Svarbu, kad neauginama skola. Gera žinia, kad deficito nėra, nedarbas mažėja. Artėjama prie bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui vidurkių, kokie yra Europos Sąjungoje ir EBPO“, – Vyriausybėje kalbėjo Angelis Gurria.

Mažas produktyvumas, senėjanti visuomenė, įgūdžių trūkumas

A. Gurrios teigimu, pagyrus, reikia atkreipti dėmesį ir į problemas. Viena jų, kad produktyvumas auga per mažai ir per vangiai.

„Produktyvumas išlieka mažiau nei 17 proc. EBPO viršutinių pusės narių šalių vidurkio. Arti gal 60 proc., lyginant su viršutinėmis, labiausiai pažengusiomis šalimis. Kodėl nebūti bent šalia jų? Lietuvos vijimasis kitų šalių yra sulėtėjęs, žmonių pajamos išlieka tik apie du trečdalius EBPO vidurkio“, – teigė A. Gurria.

REKLAMA

Kita problema – eksportas. Mat Lietuvos eksportas vis dar koncentruotas žemą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Tačiau viena didžiausių problemų – demografinė. Visuomenė senėja, maža to, jauni žmonės emigruoja.

„Dabar maždaug 1 pensininkui tenka keturi dirbantys asmenys. Prognozuojama, kad 2060 metais vienam žmogui teks vienas dirbantis asmuo. Šis senėjimo procesas labai paveiks. Senėjimas suvalgo biudžetą, išlaidas, sveikatos paslaugas. Reikia dirbti prieš šią tendenciją, kad sistema būtų kuo efektyvesnė, medicina taip pat. Tačiau reikia ir žmonių, kurie dirbtų ilgiau ir produktyviau. Jūs eisite link vienas prie vieno priklausomumo. Tam reikia ruoštis. Tuo pačiu daug jaunų žmonių emigruoja. Dabar kiek apstojo emigracija, nes daugiau yra galimybių, tačiau išvykusius reikia susigrąžinti, nes jaunų žmonių išvykimas yra prabanga, kurios nė viena šalis negali sau leisti. Lietuva ne išimtis“, – kalbėjo A. Gurria.

Didžiulis paradoksas matomas darbo rinkoje – yra išsilavinusių lietuvių, kurie neranda darbo, tuo tarpu 40 proc. verslų apklausoje teigia, kad jiems trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Pasak A. Gurrios, taip yra dėl to, kad esantis talentas neturi rinkai šiuo metu paklausių įgūdžių.

Emigraciją skatina ne tik darbo neradimas, bet ir didžiulė nelygybė. Kaip pastebėjo EBPO generalinis sekretorius, top 10 procentų daugiausiai uždirbančiųjų Lietuvoje pajamos yra 13 kartų didesnės nei apačioje esančiųjų 10 procentų. Tuo tarpu EBPO vidurkis – 10 kartų.

„Dėl to reikia didinti algas, produktyvumą, ir aišku būtinai įgūdžius gerinti. Nes viskas magiškai neįvyks, darbuotojai turi būti labiau pasiruošę besikeičiančiai skaitmeninei aplinkai ir naujai paklausai“, – teigė jis.

Pateikė rekomendacijas

EBPO ataskaitoje viliamasi, kad kad plataus masto darbo rinkos, nedarbo išmokų ir pensijų reforma, vadinama „naujuoju socialiniu modeliu“, įgyvendinta 2017 metais, paskatins įtraukų augimą ir prisidės prie viešųjų finansų tvarumo.

REKLAMA

Taip pat nurodoma, kad siekiant panaikinti pajamų atotrūkį ir užtikrinti įtraukų augimą, reikės padidinti našumą. Be naujojo socialinio modelio, tam prireiks liberalizuoti ne ES piliečių įdarbinimo reguliavimą bei finansinius suvaržymus našioms bendrovėms, taip pat sumažinti neoficialaus darbo apimtį. Be to, tęsiamos valdymo reformos pagerintų valstybės valdomų įmonių darbo rezultatus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų