Į Lietuvą atslinkę šalčiai turėtų pradžiuginti šiltų drabužių ir avalynės pardavėjus, autoservisų darbuotojus. Tačiau šie tikina, kad sausis – pats skurdžiausias mėnuo.
Ne tiek, kiek pernai
Žiemai parodžius tikruosius nagus ir termometro stulpeliui krentant vis žemyn, geriausiu draugu tampa visa tai, kas šildo. Kasmet į Lietuvą atslinkę šalčiai išjudina prekybą kojinėmis, pirštinėmis, kepurėmis, kailiniais ir kitais šiltais drabužiais bei avalyne, tačiau šiemet prekeiviai nusiteikę gana pesimistiškai – panevėžiečiai visus pinigus išleido Kalėdų šventėms, todėl verslą galėtų išjudinti nebent stichija.
Panevėžio centrinėje turgavietėje šiltais drabužiais prekiaujantieji guodėsi, kad šaltis nepadeda privilioti daugiau pirkėjų, atvirkščiai – turgus kaip niekada tuščias. Net savaitgaliais nėra pagyvėjimo.
Prekeiviai neslepia, kad didžiausi jų konkurentai – dideles nuolaidas skelbiantys prekybos centrai ir mašinų turgus.
Kepurėmis, šalikais ir kitomis žiemos prekėmis prekiaujanti Aušra pasakojo, kad pirkėjų yra, bet ne tiek, kiek praėjusiais metais. Sausis ir vasaris visada patys skurdžiausi mėnesiai prekybininkams, net šalčiai neišjudina prekybos.
„Sausis visada būna gana „liesas“ mėnuo, kad ir kokią sritį paimtum. Visi laukia pavasario. Būna, kad ateina, pasimatuoja, bet neperka, viliasi, kad šalčiai ilgai neužsilaikys. Daugelis šiltomis žiemos prekėmis pasirūpino rudenį, dabar užsuka tik tie, kurie neplanuotai parskrido iš užsienio ar dėl kokių nors priežasčių laiku neįsigijo šiltos kepurės ar pirštinių. Kita vertus, pirmasis šaltis paspaudė jau gruodį, todėl žmonių antplūdžio tikrai nėra“, – aiškino Aušra.
Moters teigimu, šis žiemos sezonas išsiskyrė tuo, kad žmonės drabužius renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę ir patogumą. Kepurę suaugusiajam turguje galima įsigyti už 20–50 litų, šaliką – už 20–30 Lt, o pirštinėms teks išleisti nuo 5 iki 15 Lt, tiesa, už odines reikėtų pakloti šiek tiek daugiau.
„Kaina nebėra svarbiausias rodiklis. Dabar žmonės nori, kad būtų šilta, patogu ir gražu. Nebėra ir to, kad perka bet ką. Dabar kepurės, pirštinės ir šalikai derinami prie striukės, avalynės ar rankinės. Kokybiškesni gaminiai tarnauja ilgiau nei vieną sezoną, todėl žmonės ir renkasi truputį brangesnes prekes“, – įsitikinusi prekeivė.
Renkasi kokybę
Šis žiemos sezonas, anot Aušros, išsiskyrė ir tuo, kad beveik niekas nebeperka vaikiškų prekių, išimtinai – tik suaugusiesiems. Tiesa, dabar kepures nešioja ir paauglės, nors daugelį metų tokio amžiaus mergaitės galvos apdangalus kišdavo į kuprines ir eidavo vienplaukės.
„Ant pirštų galų galiu suskaičiuoti, kiek vaikiškų kepuryčių per šį sezoną nupirko.
Gal kiek didesnė paklausa buvo rudenį, bet tos prekės buvo skirtos užsienyje gyvenantiems anūkams.
Nebesimato ir besilaukiančių moterų, todėl nesitikime, kad prekyba vaikiškomis prekėmis suaktyvės. Kad daug panevėžiečių išvažiavo, pajutome dar rugsėjį.
Prieš mokyklą būdavo darbingiausias metas, o pernai buvo kaip niekad ramu“, – dėl sumažėjusios prekybos guodėsi Aušra. Kailinėmis kepurėmis ir kitais šiltais gaminiais prekiaujanti Jolita teigė, kad pagrindiniai klientai – vyresni žmonės. Prieš Kalėdas buvo ir emigrantų antplūdis.
„Pagrindiniai mūsų klientai – senjorai, nes jaunimas jau retenybė. Prekės vaikams ir paaugliams – nebepaklausios, jeigu visas verslas būtų tik šios prekės, jis tikrai žlugtų.
Prieš Kalėdas buvo ir įdomesnių daiktų ieškančių emigrantų, bet pagrindinis klientas – pensinio amžiaus gyventojas. Kiekvienas nori atsinaujinti, o senas žmogus save gali palepinti tik įsigijęs ką nors nauja“, – sakė Jolita.
Jos teigimu, nebepaklausios ir pačios pigiausios prekės. Panevėžiečiai linkę pakloti ir 40 litų už kepurę, bet turėti kokybišką daiktą. Didžiausias antplūdis buvo gruodžio mėnesį, kai paspaudė pirmasis šaltis ir žmonės ieškojo dovanų Kalėdoms, dabar šilto galvos apdangalo dairosi nedaugelis.
„Negaliu sakyti, kad stoviu veltui, bet pirkėjų tikrai nėra daug. Dažniau užsuka tie, kurie nuolat kažko ieško ir neranda. Šiemet labai jautėsi, kad žmonės vertina kokybę ir nebesirenka daikto vien pagal kainą“, – kalbėjo Jolita.
Mezgasi pačios
Savo megztomis kojinėmis prekiaujanti Janina „Sekundei“ teigė, kad jas daug kas pirko dovanoms po kalėdine eglute ir jeigu ne šalčiai, pirkėjų dabar nesulauktų. Tačiau ji daugiau parduodanti ne kojinių, o siūlų. Pasak moters, panevėžietės suprato, kad pačios gali nusimegzti, ir bus pigiau nei pirkti.
„Rankomis megztų kojinių pora kainuoja 18–20 litų: daug brangiau nei siūlai, todėl moterys vėl pradėjo megzti. O pradedančiosios patarimų klausia, kokie siūlai tinkamiausi, kiek reikia akių, ir panašiai“, – pasakojo mezgėja.
Kad moterys vėl ima virbalus, patvirtino ir parduotuvės „Siūlų kraitė“ pardavėja Vilūnė Malčienė.
Jos teigimu, žiema – mezgimo sezonas, todėl siūlų pirkti klientės užsuka dažnai. Į madą mezgimas grįžta ne tik todėl, kad pačioms nusimegzti pigiau. V. Malčienės nuomone, savo kurtas daiktas yra originalus ir daug kokybiškesnis.
„Dabar megzti vėl populiaru. Ir mezga ne tik vyresnės moterys, bet ir merginos. Taip yra ir pigiau, ir originaliau, ir kokybiškiau. Juk dabar parduotuvėse geros kokybės megztinis labai brangus, o jeigu kaina prieinama, tai prastas daiktas. Savo rankų darbo juk neskaičiuojame“, – sakė pardavėja.
Prieš kelerius metus mezginiams moterys rinkdavosi siūlus pagal grožį, spalvas, o dabar populiariausi natūralaus pluošto siūlai – vilnoniai, moheriniai.
„Sintetiniai siūlai pigesni, jų ryškesnės spalvos, bet dabar vertinamas natūralumas“, – teigė V. Malčienė.
Kreipiasi dėl tų pačių gedimų
Šaltis priverčia ne tik ieškotis šiltesnių drabužių, bet ir pasirūpinti savo automobiliu. Nebeveikiantis variklis ar užšalusios durelės – dažna problema žiemą. Nors naktimis temperatūra nukrenta gerokai žemiau minus dešimties, autoservisai klientų antplūdžiu pasigirti negali.
„Panevėžio autoserviso“ meistras Ričardas Širvinskas teigė, kad dėl paspaudusio šalčio darbo nepadaugėjo, tik vairuotojai dažniausiai kreipiasi dėl tų pačių gedimų – negali paleisti variklio ar kas nors užšalo.
„Negaliu teigti, kad darbo padaugėjo, daug vairuotojų žiemą nevažinėja, kita dalis apsilankė dar gruodį, kai stipriau pašalo. Tik dabar gedimai beveik vienodi – tarsi viena liga visus užpuolė“, – juokavo meistras.
Jo teigimu, per šalčius į autoservisą užsukantieji dažniausiai vairuoja dyzelines mašinas, dažniausiai užšąla kuras, filtrai ar nekaista žvakės. Sakoma, kad šaltis parodo, kokių trūkumų turi mašina, todėl didžiausias antplūdis būna temperatūrai nukritus penkiais laipsniais žemiau nulio.
„Problemos išryškėja su pirmaisiais šalčiais, pakanka, kad nukristų temperatūra iki penkių laipsnių šalčio. Vairuotojai dažniausiai važinėja tol, kol gali, profilaktiškai dar neišmoko rūpintis mašina. Alyvą, filtrus jau įprato keisti prieš šalčius, bet kitais dalykais rūpinasi tik sugedus automobiliui“, – sakė R. Širvinskas.
Autoserviso „Autulė“ vadybininkas Rimvydas Bartkus taip pat teigė, kad sausis – pats skurdžiausias mėnuo, nes darbų mažiausiai. Po švenčių žmonės nebeturi pinigų, todėl į autoservisą užsuka tik išimtinais atvejais.
„Dėl šalčio daugiausia darbo turėjome gruodį: problemų kilo dėl dyzelinių variklių kuro sistemos, siurbliukų, žvakių. Taip pat dėl akumuliatorių, bet vairuotojai jų neskuba keisti, bando visais įmanomais būdais pakrauti ir išmeta tik tada, kai visai „numiršta“, – tikino R. Bartkus.
Lina DRANSEIKAITĖ
