Besikeičianti politinė aplinka sukelia papildomą nerimą šalies finansų institucijoms, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Analitikų nuomone, jas nuramins tik į valdžią atėjusių politinių partijų veiksmai, jų sugebėjimas išvengti populistinių sprendimų.
Lietuvos finansų sistema yra stabili, o didžiausią riziką jai kelia euro zonos skolų problemos, energetikos išteklių kainos ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, rodo rugsėjo pabaigoje atlikta Lietuvos banko apklausa. Tačiau daliai apklaustų finansų institucijų papildomo nerimo įneša ir naujo Seimo rinkimai.
„Ketvirtadalis apklaustųjų finansų sistemos dalyvių įvardija, kad politinės aplinkos pasikeitimai, galimi priimti populistiniai sprendimai gali turėti įtakos verslo sąlygoms Lietuvoje, o taip pat besikeičianti šalies politinė valdžia gali neužtikrinti esamos ekonominės politikos tęstinumo“, – teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.
Ekonomikos stabilumo iš naujosios valdžios tikisi ir patys finansų sistemos dalyviai, ir jų užsienio partneriai.
„Praeitą savaitę vyko užsienio investuotojų forumas. Ten buvo paminėta, kad užsienio investuotojų pagrindinis nerimas yra stabilumo ir tęstinumo nebuvimas. Tai lygiai tas pats ir Lietuvos bendrovėms galioja. Mes pusę metų rengiame kitų metų biudžetus, tad jeigu kas nors pasikeičia metų pradžioje, mūsų visi planai griūna, juos reikia perdaryti“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Gintaras Rutkauskas.
Analitikų nuomone, verslo ir finansų įmonės labiausiai baiminasi mokesčių reformų ar tokių populistinių sprendimų, kurie mažintų tarptautinių investuotojų pasitikėjimą ir Lietuvos kredito reitingą.
„Natūralu, kad keičiantis valdžioms, nesvarbu, ar iš kairės į dešinę, ar iš dešinės į kairę, vis tiek tikima, kad kažkas bus keičiama iš esmės, taigi tas stabilumas, prie kurio pripratęs verslas ar finansų institucijos, neišvengiami bus sujudintas. Klausimas – į gerą ar blogą pusę. Aš sakyčiau, kad tai yra natūrali rinkos dalyvių reakcija, ir šitie nuogąstavimai gali pasitvirtinti arba ne. Aš manau, per metus ar pusę mes matysime, kuria linkme einama, ar bus pasiduota populizmui, ar vis dėlto taip neatsitiks“, – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Finansų sistemos dalyvių požiūrį į galimas rizikas Lietuvos bankas tiria dukart per metus. Šįkart bankas apklausė 26 finansų institucijas – bankus, draudimo bendroves, finansų maklerių ir fondų valdymo įmones.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ