„Tas ambicijos didinimas mano, kaip ministro, irgi buvo sutiktas skeptiškai, bent jau išreiškiant tai, kad mes jam negalėsime pritarti tol, kol nebus finansinių priemonių, kurios palydės tokios ambicijos iškėlimą ir tai, ką mes turime pasiekti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė ministras.
„Nes jeigu mes sakome, kad turime pasiekti, kažkas už tai turi sumokėti. Kažkas turi modernizuoti pramonę, kažkas turi modernizuoti transportą, žemės ūkį ir visus kitus dalykus, kažkas už tai turi sumokėti“, – tikino jis.
Be to, pasak P. Poderskio, dar daugiau abejonių ir klausimų kelia siekis iki 2050-ųjų pasiekti nulinę CO2 dujų emisiją. Tai padaryti, ministro teigimu, gali būti labai sudėtinga, mat, kaip pažymi P. Poderskis, kai kuriais atvejais net miškas ne absorbuoja, o išskiria šias dujas.
„Tikslas iki 2050 pasiekti net zero, vadinamąją nulinę emisiją, kelia dar daugiau klausimų. Nes kai kur, pavyzdžiui, skaičiuojama, kad net miškas tam tikru savo augimo laikotarpiu ne absorbuoja CO2, o išskiria. Tai yra labai daug klausimų, ypač jau einant į tuos aukštus ir ambicingus tikslus, kaip, ką mes darysime“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos vadovas.
„Ar mes tikrai norime tas ambicijas iškelti tokias, kokias priemones mes naudosime. Galbūt geriau daryti offsetinimo projektus. Tai čia tas pokalbis tikrai vyks, manau, viso ateinančio pusmečio metu. Ir kaip tik Ministrų Taryba neformaliam susitikimui rinksis Danijoje kitą savaitę. Taip pat dalyvausime ir kalbėsime apie tai“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienį EK pasiūlė iki 2040 m. 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palikdama galimybę lanksčiai reaguoti į šiuos planus turinčių įgyvendinti ES valstybių susirūpinimą.
Ilgai atidėliotas sprendimas yra svarbus etapas, ES siekiant anglies dioksido neutralumo tikslo iki 2050 metų.
Kad įtikintų skeptiškai nusiteikusias sostines, ES vykdomoji valdžia siūlo, kad nuo 2036 m. 27 bloko šalys galėtų įskaičiuoti anglies dioksido kreditus, įsigytus finansuojant ne Europoje vykdomus projektus, iki trijų procentų savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimties.
Pasiūlymas pateiktas tokiu metu, kai didumą Europos kamuoja ankstyvų vasaros karščių banga. Pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos karščiai tampa vis intensyvesni, dažnesni ir labiau paplitę.
2040 m. tikslui reikės ES valstybių narių ir parlamento pritarimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
