Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Rūškani restoranų tinklų padavėjų veidai jau senokai nieko nestebina, bet kai prie jų prisideda dar ir prasta maisto kokybė, pasibuvimas viešojo maitinimo įstaigoje ne tik gadina nuotaiką, bet ir virsta nemaloniu išbandymu skonio receptoriams. „Parodyti nepasitenkinimą nemaloniu aptarnavimu – paprasta. Tai parodo arbatpinigių suma arba jų nebuvimas. Tačiau ką daryti, kai tau patiekiamas akivaizdžiai abejotinos kokybės bei skonio patiekalas?“ – klausia ne kartą didžiausių restoranų tinklų maistu nusivylusi tinklalapio LRT.lt skaitytoja Ana Banelytė.
Į naujienų tinklalapį LRT.lt mergina kreipėsi, kai nebe pirmą kartą susidūrė ne tik su prasta aptarnavimo, bet ir patiekto maisto kokybe. Į UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ piceriją „Charlie Pizza“ su drauge užsukusi Ana liko nemaloniai nustebinta: pirmas nieko gero nežadėjęs ženklas buvo taip arti vienas kito sustatyti staleliai, kad draugės nesuprato – vakarieniauja dviese ar šešiese.
„Jei restoranas siekia kuo didesnio lankytojų skaičiaus, suspausdamas juos į nejaukiai mažas erdves, kyla klausimas, kokia dar kaina jis bando siekti savo tikslų. Paaiškėjo, jog tai – ir maisto kokybės kaina“, – patirtimi dalinasi Ana.
Mergina pasakoja užsisakiusi stebėtinai greitai iškepusią picą. Kaip paaiškėjo vos jos paragavus, pica buvo tiesiog pašildyta: „Galėčiau abejoti savo skonio receptoriais, kurie labai nenoriai priėmė sunkiai it guma kramtomą picos padą su padžiūvusiais jo priedais. Tačiau kai šalia mūsų sėdintys vaikinai pamėgino užsisakyti dideles picas, o jiems buvo atsakyta „didelių neturime“, supratau, kad picerija iš tiesų nebeturi ką pašildyti mikrobangų krosnelėje“.
Kitą nemalonų siurprizą LRT.lt skaitytojai pateikė UAB „Čili Holdings“ restoranų tinklas. „Čili picoje“ Anai buvo patiektas ne tas gėrimas, kurį ji užsisakė, tačiau padavėja tvirtino atnešusi teisingą užsakymą.
„Neilgai trukus padavėja pripažino, jog pateikė ne tą kokteilį ir pasakė, jog suklydo baras, nežinantis, kaip tas kokteilis atrodo. Pasiūlė jį pakeisti, tačiau nusprendžiau nebūti perdėm priekabi, pasilikau prie jau pagaminto. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad būsiu priversta sumokėti užsakyto, brangesnio kokteilio kainą?“ – stebisi pašnekovė.
Gavusi čekį, mergina pastebėjo, jog jame – užsakyto, brangesnio kokteilio kaina, tad bandė aiškintis, kodėl turi mokėti už tai, ko negėrė. „Padavėja atsakė, jog ji kavinėje – nauja ir negali išspręsti problemos, buvo ganėtinai grubi, tarsi pati būčiau kalta dėl jų klaidos ir veltui bandyčiau aiškintis situaciją“, – piktinasi Ana.
Mergina tąkart elektroniniu paštu kreipėsi į restoranų tinklo administraciją. Ši atsiprašė dėl nepatogios situacijos, pakvietė darkart apsilankyti restorane ir pasivaišinti desertu bei gėrimu aptarnavusios padavėjos sąskaita.
Maisto kokybė vis prastėja
Daugiausiai visų vartotojų skundų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) registruoja būtent dėl prastos viešojo maitinimo įstaigų maisto kokybės. Tarnybos specialistus džiugina tik tai, jog kavinės, restoranai patiekia saugius produktus, dėl kurių nekyla rimtų sveikatos sutrikimų protrūkių.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukėme jau beveik 300 vartotojų skundų, patikrinome daugiau nei 4300 viešojo maitinimo įmonių. Nors įmonės susilaukia baudų, kartais jas tenka kuriam laikui uždaryti, tendencijos rodo, kad pažeidimų nemažėja, o patiekalų kokybė yra suprastėjusi. Maistas kavinėse vis dažniau yra šildomas, o ne šviežiai gaminamas“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Anot specialistės, daugiausiai skundų sulaukiama dėl neskanaus, abejotinos kokybės maisto, nešvarių indų. Vartotojai taip pat skundžiasi maiste aptinkantys kirmėlių, plaukų ar kitų nevalgomų priedų.
„Tarnyba pastebėjo, jog problemiškiausi yra kinų restoranai, juose aptinkama daugiausiai higienos pažeidimų. Tačiau pažeidimų pasitaiko ir kitur. Gavome skundą apie tai, jog „Mambo pizza“ lankytojui patiekale teko rasti metalinės puodų šveitimo kempinės gabalėlį“, – komentuoja A. Išarienė.
Patikrinimų metu patiekaluose neretai pasigendama produktų, kurie būna įrašyti meniu. Vietoje įmantrių sūrių ant picų aptinkama sūrio pakaitalų. Pasitaiko atvejų, kai kavinių šaldytuvuose randama produktų su pasibaigusiu vartojimo terminu.
Specialistė skatina vartotojus kuo daugiau klausinėti apie užsakomą patiekalą, o jei patiekto maisto kokybė netenkina, apie tai pakalbėti su padavėju ar administratoriumi.
Aukšta aptarnavimo kultūra – ne Lietuvai
Šįmet VMVT ketina įdiegti naujovę – reitinguoti tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines, o reitingų rezultatus skelbti interneto svetainėje. VMVT inspektoriai įmonių veiklą vertins balais, atsižvelgdami į tai, kaip maitintojai paiso higienos ir maisto kokybės reikalavimų.
Tačiau kokybiškesnio ir malonesnio aptarnavimo Lietuvos kavinėse ir restoranuose, anot etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, tikėtis neverta. Pašnekovo manymu, frazė „gauni tiek, kiek sumoki“ yra labai tinkama visapusiškai restoranų tinklų kokybei nusakyti. Anot G. Drukteinio, kiekvienas turėtume suprasti, kad aptarnavimo kokybę daugumoje restoranų stengiamasi užtikrinti labai žemais kaštais. Padavėjai uždirba nedaug, be to, kiekvienas jų supranta, kad tai – laikinas darbas.
„Naivu tikėtis Italijos ar Prancūzijos oficiantų aptarnavimo kokybės. Tose šalyse šio darbo imasi ištisos dinastijos, jiems garbė ir malonumas aptarnauti restorano lankytoją“, – pažymi pašnekovas. Etiketo specialisto teigimu, Lietuvoje taip pat galima rasti gerai nusiteikusių, dar nepavargusių padavėjų. Tačiau tai – išimtys, patvirtinančios taisyklę, kad greičiausiai klientą aptarnaus nepatenkintas savo darbu žmogus
„Apskritai, mes, lietuviai, nesame blogi žmonės ir mokame būti linksmi, tačiau visada jaučiame pagiežą, nepakantumą turtingiems žmonėms. Šie gali ir darbo metu sėdėti restorane, užsisakydami užkandžius ir patiekalus, kurių kainų suma didesnė, nei padavėjo mėnesinis atlyginimas“, – svarsto G. Drukteinis.
