Vasario 28 d. JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną ir taip pradėjo karą. Persijos įlankos šalims teko didžiausias Teherano atsakomųjų smūgių krūvis. Be to, Iranas apribojo laivybą strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje ir smogė JAV sąjungininkių civilinei infrastruktūrai, įskaitant oro ir jūrų uostus, energetikos objektus, žymius statinius ir amerikiečių objektus.
„Materialinė žala visame regione vertinama kiek daugiau nei 200 mlrd. dolerių. Didžiausia žala padaryta nuo Hormuzo sąsiaurio priklausomų šalių ekonomikai, ypač energetikos infrastruktūrai“, – pranešė draudimo bendrovė.
Atakuota daugiau kaip 80 energetikos objektų
Jos ataskaitoje sakoma, kad per karą buvo atakuota daugiau kaip 80 energetikos objektų, daugiausia Kuveite, Katare ir Bahreine. Trečdalis jų buvo smarkiai apgadinti.
Karas padarė ne tik materialinės žalos energetikos infrastruktūrai, bet ir paveikė kitus sektorius, pavyzdžiui, turizmą ir nekilnojamojo turto rinką. Prognozuojama, kad ateinančiais metais šių sektorių augimas sulėtės.
„Bendra karo kaina Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalims iki 2030 m. turėtų siekti 790 mlrd. dolerių. Tai sudaro 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostolį, palyginti su prieš karą prognozuotu ekonomikos augimu“, – sakoma ataskaitoje.
„Tai rodo bendrą 2026–2030 m. prarastą ekonominės produkcijos vertę – skirtumą tarp to, kiek regionas, kaip prognozuota, būtų sukūręs pagal prieškarinę augimo tendenciją, ir to, kiek dabar prognozuojama sukurti po karo“, – paaiškinta ataskaitoje.
Dalį investicijų nukreips į vidaus projektus
Siekdamos kompensuoti nuostolius, Persijos įlankos šalys, kaip tikimasi, nukreips dalį savo valstybinių investicinių fondų lėšų į vidaus projektus.
Prognozuojama, kad išorės sektoriaus perteklius sumažės perpus, tačiau šį sumažėjimą iš dalies kompensuos į šalį grąžinamos valstybinių investicinių fondų lėšos. Iki 2030 m. vidaus investicijoms papildomai turėtų būti skirta apie 120 mlrd. dolerių, mažinant investicijas užsienyje, sakoma ataskaitoje.
„Karas didina poreikį daugiau lėšų išleisti šalies viduje, nes vyriausybių prioritetai nuo milžiniškų projektų krypsta į atsparumo didinimą ir su saugumu susijusius projektus“, – priduriama joje.
Draudiko duomenimis, Persijos įlankos šalys iki 2030 m. turėtų padidinti išlaidas vidaus infrastruktūrai ir gynybai iki 380–400 mlrd. dolerių. Tai suteiktų apie 160 mlrd. dolerių vertės galimybių privatiems ir užsienio investuotojams.
Nepaisant karo ir apribotos laivybos Hormuzo bei Bab el Mandebo sąsiauriais, Saudo Arabijos naftos milžinė „Aramco“ praėjusią savaitę pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 34,6 procento. Tam įtakos turėjo naftos kainos, kylančios dėl Irano įvestų laivybos apribojimų Hormuzo sąsiauryje.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Saudo Arabijos, vienos didžiausių pasaulio naftos gamintojų, BVP šiemet sumažės 3,3 procento. Tai penkiais procentiniais punktais prastesnė prognozė nei skelbta liepą.
