Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ naujienų portalui „Euronews“ pasakojo, kad jos nariai visais būdais bando padėti nukentėjusiems.
Visgi kol kas federacija negalėjo pateikti pirminio nuostolių įvertinimo ar pasakyti, kiek žalų atlyginimo prašymų jau gauta.
Jos krizių valdymo komanda šiuo metu bendradarbiauja su Prancūzijos valdžios institucijomis ir siekia išspręsti situaciją.
Nukentėjo ne tik parduotuvės, bet ir finansų rinka
Sekmadienį prekybos tinklo „Carrefour“ vadovas Alexandre'as Bompard'as apskaičiavo, kad per riaušes žalą patyrė maždaug 1 500 parduotuvių.
Jo vertinimu, prekybos sektoriaus nuostoliai siekia kelis šimtus milijonų eurų.
Pirmadienį vyriausybės paskelbtas nukentėjusių parduotuvių skaičius jau siekė 3 tūkst.
Vien „Carrefour“ pranešė apie žalą 50-yje savo parduotuvių, iš kurių 20 buvo apiplėštos.
Visgi spaudimą patiria ne tik gyvi verslai, parduotuvės. Pasirodo, tokie įvykiai Prancūzijoje paveikė ir finansų rinką. Pavyzdžiui, pirmadienį Prancūzijos akcijų indeksas „CAC 40“ krito 1,1 proc. ir pasirodė prasčiau nei platesnis Europos indeksas „STOXX Europe 600“, kuris smuko 0,9 proc.
„Carrefour“ akcijos atpigo 2,2 proc., o prabangos prekių grupės LVMH – 1,8 proc. Tarp per savaitgalį apiplėštų vietų buvo ir „Louis Vuitton“ parduotuvė Marselyje.
Krito ir draudimo bendrovių akcijos. Paryžiuje AXA akcijų vertė sumažėjo 1,3 proc., o perdraudimo bendrovės SCOR – 0,9 proc. Milane „Generali“ akcijos smuko 2,3 proc., o „Unipol“ – 3,2 proc.
Pirmadienį spaudimą patyrė ir Prancūzijos vyriausybės obligacijos.
Šalies 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo maždaug 8 baziniais punktais – iki 4,94 proc. Palyginamų Vokietijos obligacijų pajamingumas pakilo mažiau nei 4 baziniais punktais.
Dėl to skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainos išaugo iki maždaug 148 bazinių punktų.
Ankstesni riaušių pavyzdžiai rodo milijoninius nuostolius
Tiesa, Prancūzija turi ir kitų visai neseniai vykusių riaušių pavyzdžių, leidžiančių įvertinti, kokio dydžio nusotolius galėjo patirti valstybė.
„Euronews“ nurodė, kad 2023 m. birželį ir liepą šalį apėmusios riaušės padarė 793 mln. eurų apdraustų nuostolių.
Tą kartą draudikai išnagrinėjo apie 17 tūkst. žalų atlyginimo prašymų. Vidutinė vieno prašymo suma siekė maždaug 46,6 tūkst. eurų.
Du trečdaliai visos sumos – apie 523 mln. eurų – teko parduotuvėms ir komercinėms patalpoms. Ketvirtadalis, beveik 200 mln. eurų, buvo skirta nukentėjusioms vietos valdžios institucijoms, kurių savivaldybių administracijos pastatai, mokyklos ir autobusai buvo užpulti.
Automobiliams teko likę 7 proc. nuostolių.
Vis dėlto net ir šie skaičiai neatskleidė viso padarytos žalos masto.
Vėliau Prancūzijos Senato tyrimas parodė, kad turtui padaryta žala galėjo siekti beveik 1 mlrd. eurų. Dalis nuostolių apskritai nebuvo deklaruoti, o kitais atvejais draudimas padengė tik dalį išlaidų.
Šis palyginimas ypač aktualus dabar, nes nukentėjusių parduotuvių skaičius, panašu, jau viršijo ankstesnių neramumų mastą.
Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmai apskaičiavo, kad per 2023 metų neramumus buvo nuniokota apie 2 500 įmonių. Šį savaitgalį vyriausybės paskelbtas nukentėjusių parduotuvių skaičius jau viršijo šį rodiklį.
Kas atlygins riaušių padarytą žalą?
Po 2023 metų riaušių išryškėjusias draudimo sistemos problemas Prancūzija mėgino spręsti 2026 metų biudžeto įstatymu. Jame numatyta, kad tam tikrose turto draudimo sutartyse apsauga nuo riaušių padarytos žalos taps privaloma. Taip pat kuriamas nacionalinis fondas, kuris padėtų draudikams padengti didelius nuostolius.
Draudimo bendrovės šį fondą finansuotų įmokomis, kurios galėtų siekti iki 1,5 proc. atitinkamų draudimo įmokų. Savo ruožtu valstybė suteiktų iki 4 mlrd. eurų per metus siekiančias garantijas.
Tačiau ši sistema dar nepradėjo veikti. Jai vis dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas ir įgyvendinamasis vyriausybės dekretas.
Tai reiškia, kad per šį savaitgalį nukentėjusioms įmonėms žalos atlyginimas priklausys nuo jau sudarytų draudimo sutarčių.
Pasak „France Assureurs“, daugumoje Prancūzijos parduotuvių ir pastatų draudimo sutarčių numatyta apsauga nuo riaušių ir pilietinių neramumų padarytos žalos.
Paprastai toks draudimas padengia gaisrų, vagysčių, vandalizmo ir išdaužytų vitrinų nuostolius. Dažnai taip pat kompensuojamos išlaidos, susijusios su laikinomis medinėmis apsaugomis išdaužytiems langams uždengti ar apsaugos darbuotojų samdymu po nuniokojimo.
Tačiau prarastos verslų pajamos – visai kas kita.
Kompensacija už visišką ar dalinį veiklos sustabdymą priklauso nuo to, ar įmonė yra papildomai apsidraudusi nuo veiklos nutrūkimo.
Toks draudimas kompensuoja prarastą bendrąjį pelną, o ne visas negautas pardavimo pajamas. Paprastai jis taikomas tik tada, kai parduotuvė turėjo užsidaryti dėl fizinės žalos, kurią apima draudimo sutartis.
Kai kurios sutartys numato išmokas net ir tuo atveju, jei pačios patalpose žalos nėra. Tačiau, kaip pabrėžė federacija, tai taikoma tik „draudimo sutartyje aiškiai nurodytomis aplinkybėmis“.
Paprastai draudėjai turi penkias dienas pranešti draudikui apie patirtą žalą. Be to, norint gauti kai kurias draudimo išmokas, būtina pateikti pareiškimą policijai.
Tiesa, dalį išlaidų kompensuoti padės valstybė, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių darbuotojai negali dirbti įprastu režimu.
Visa finansinė parama bus teikiama iš valstybės biudžeto, kuris šiemet, prognozuojama, turės 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, o valstybės skola sieks 119 proc. BVP.
Pavogtos prekės atsidūrė perpardavinėjimo platformose
Prancūzijos valdžia taip pat paragino internetines prekybos platformas pašalinti skelbimus, pasirodžiusius po šeštadienį vykusių plėšikavimų.
Tokių raginimų sulaukė „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai.
Taip yra todėl, nes po savaitgalio, daugelis iš parduotuvių pavogtų daiktų atsidūrė būtent šiose platforose, kur vagys juos bando parduoti r užsidirbti.
A. Le Henanff teigimu, bendrovės taip pat privalės glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kad asmenys, perparduodantys pavogtas prekes, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniuje įsikūrusi naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ pareiškė tokiems atvejams taikanti „nulinės tolerancijos“ politiką ir aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsaugos institucijomis bei Prancūzijos valdžia.
„Nuo šio savaitgalio mūsų komandos nedelsdamos ėmėsi veiksmų, kad nustatytų ir pašalintų skelbimus, kuriuose gali būti siūlomos pavogtos prekės. Taip pat sustiprinome įtartinų skelbimų stebėseną“, – nurodė bendrovė.
Tuo metu „eBay“ pareiškė negalinti patvirtinti, kad padaugėjo skelbimų, galinčių būti susijusių su savaitgalį įvykdytomis vagystėmis.
