Problema ta, kad pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitas manipuliacijas įprastų patikrinimų metu pavyksta aptikti ne visada. Jei pakeitimai profesionaliai paslėpti, o matuojami taršos rodikliai neviršija nustatytų normų, automobilis gali nesukelti įtarimų.
Todėl ateityje taršiausius automobilius ketinama identifikuoti ir kitu būdu – jiems tiesiog važiuojant keliu.
Tad kaip turėtų veikti naujoji kontrolė, kodėl nuspręsta griežtinti atsakomybę ir kas kol kas stabdo jos įgyvendinimą?
Taršiems automobiliams – griežtesnė kontrolė
Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimams. Artimiausiems ketveriems metams jame iš viso numatytos 33 priemonės, apimančios transporto, energetikos, žemės ūkio, pramonės ir namų ūkių sektorius. Keturios jau taikomos priemonės buvo peržiūrėtos ir patikslintos, dar šešios – naujos.
Pokyčiais siekiama sparčiau mažinti į aplinkos orą išmetamų azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekį bei įgyvendinti Lietuvai nustatytus taršos mažinimo įsipareigojimus.
Viena iš sričių, kurioje numatomi pokyčiai – kelių transportas.
Planuojami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais būtų griežtinama atsakomybė žmonėms, eksploatuojantiems transporto priemones su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba įmontuotais jos veikimą išderinančiais prietaisais. Už tokius pažeidimus numatoma didinti baudas.
Taip pat numatoma stiprinti aplinkos oro kokybės ir taršos stebėseną, diegti bandomuosius ir kitus kontrolės sprendimus. Tarp planuojamų priemonių – ir transporto priemonių taršos nuotolinė stebėsena.
Pažeidimų daugėja
Viktorija Dačinskaitė, Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, nurodė, kad griežtesnės atsakomybės poreikį rodo ir augantis nustatomų pažeidimų skaičius.
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2020–2024 m. nustatytų komercinių transporto priemonių, eksploatuotų su neveikiančiomis ar sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, atvejų padaugėjo nuo 72 iki 174.
„Augantis nustatomų pažeidimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu taikomos sankcijos neužtikrina veiksmingo ir atgrasančio poveikio, nes tikėtina, kad jų dydis gali būti mažesnis už pažeidėjo gautą ekonominę naudą.
Didesnės baudos sudarytų prielaidas veiksmingiau užkirsti kelią neteisėtam taršos kontrolės sistemų išjungimui, užtikrintų sąžiningesnes konkurencijos sąlygas transporto sektoriuje ir prisidėtų prie aplinkos oro kokybės gerinimo“, – komentavo V. Dačinskaitė.
Kartu numatoma keisti ir patį taršių transporto priemonių aptikimo būdą. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje įvertintas nuotolinės stebėsenos sistemos diegimas – planuojama įsigyti tiek stacionarią, tiek mobilią matavimo įrangą.
Ji keliuose fiksuotų pravažiuojančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekius, todėl padidintą taršą išmetančius automobilius būtų galima nustatyti realiuoju laiku. Surinkti duomenys būtų analizuojami ir naudojami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslais.
„Tokia sistema sudarytų galimybes identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme kol nebus pašalinti transporto priemonių trūkumai“, – nurodė V. Dačinskaitė.
Vis dėlto kada tokia sistema realiai pradės veikti Lietuvos keliuose, kol kas neaišku.
V. Dačinskaitė aiškina, kad galimybių studijoje jau įvertintos sistemos alternatyvos ir investicijų poreikis, tačiau tolesnė projekto eiga bei konkretūs diegimo terminai priklausys nuo to, kada bus gautas reikalingas finansavimas.
Pabrėžiama ir kad transportas išlieka didžiausiu azoto oksidų taršos šaltiniu Lietuvoje. 2024 m. visas transporto sektorius sudarė daugiau kaip 65 proc. šalyje išmesto NOx kiekio, o vien kelių transportui teko 47,7 proc.
Didžiausią kelių transporto dalį sudarė sunkvežimiai ir autobusai – jiems teko 25,8 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio. Lengviesiems automobiliams teko 18,3 proc., lengviesiems krovininiams automobiliams – 3,3 proc., motociklams ir mopedams – 0,2 proc.
Keliuose tikrina šimtus automobilių
Kol naujos priemonės dar tik planuojamos, transporto priemonių taršą keliuose tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.
2025 m., vykdydami ir tikslines išvykas dėl transporto priemonių išmetamų teršalų kontrolės, jie patikrino 399 transporto priemones. Patikrinimų metu nustatytas vienas atvejis, kai transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis neatitiko nustatytų ribinių dydžių.
2026 m. transporto priemonių taršos kontrolės reidai pagal Departamento veiklos planą vykdomi rugsėjo 1 d. – spalio 31 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, ypatingą dėmesį skiriant sunkiasvorėms transporto priemonėms.
AAD duomenimis, per šiuos reidus numatyta patikrinti ne mažiau kaip 200 sunkiasvorių transporto priemonių. Kadangi kontrolės priemonė dar vykdoma, galutiniai šių metų rezultatai paaiškės jai pasibaigus.
AAD pareigūnai keliuose specialia matavimo įranga tikrina faktinį transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį ir vertina, ar jis neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių dydžių.
Tačiau tokio patikrinimo metu konkreti techninė padidėjusios taršos priežastis nenustatoma.
Norint nustatyti, ar DPF filtras, katalizatorius ar kita išmetamųjų dujų valymo įranga yra pašalinta, išjungta arba pakeistas jos veikimas, reikalinga išsamesnė transporto priemonės techninė diagnostika.
Programinės įrangos pakeitimams ar įrangos pašalinimui nustatyti gali prireikti ir specialios ekspertizės.
Pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių aptikti pavyksta ne visada
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas aiškina, kad su automobilio taršos neutralizavimo sistema susiję techniniai trūkumai tradiciškai patenka tarp dešimties dažniausiai per privalomąją techninę apžiūrą nustatomų problemų.
Tai apima pernelyg didelį dūmingumą ar išmetamųjų dujų kiekį, taip pat netvarkingą ir nesandarią išmetimo sistemą.
R. Gabarto žodžiais, pašalinti DPF filtrai, katalizatoriai ir kitos intervencijos į taršos neutralizavimo sistemas techninės apžiūros kontrolieriams taip pat nėra naujiena.
„Skirtingų amžiaus grupių benzininių ir dujinių variklių išmetamųjų dujų kiekis viršija leistinas normas nuo 1,3 proc. (3–5 metų senumo automobilių), 4 proc. (9–11 metų grupėje) iki 17,3 proc. (19–22 metų amžiaus).
Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo rezultatai analogiškose amžiaus grupėse: 3,3 proc. – 4,7 proc. ir 10,4 proc. nuo atvykusių į techninę apžiūrą“, – aiškino R. Gabartas.
Vis dėlto techninės apžiūros kontrolieriaus galimybės nustatyti manipuliacijas nėra neribotos. Kontrolierius negali ardyti automobilio agregatų, todėl taršos neutralizavimo sistemos įranga apžiūrima vizualiai.
Jeigu intervencijos į katalizatoriaus bakelį ar DPF filtrą pėdsakai profesionaliai užmaskuoti, o matuojami parametrai neviršija nustatytų normų, tokie pakeitimai gali nesukelti įtarimų.
„ Tas pats yra su „AdBlue“ sistema, skirta azoto oksidų neutralizavimui. Kadangi kol kas šis išmetamųjų dujų parametras nėra tiesiogiai matuojamas, automobilio valdymo blokui / kompiuteriui siunčiant klaidingus signalus „AdBlue“ sistemą įmanoma išjungti“, – pridėjo jis.
Lietuvos teisės aktuose draudžiama montuoti ar naudoti sprendimus, kurie mažina, atjungia arba išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą.
Pavyzdžiui, nebeveikiantys katalizatoriai ir DPF filtrai turi būti keičiami.
Tačiau, anot R. Gabarto, realybėje egzistuoja ir būdų šiuos reikalavimus apeiti. Interneto paieškoje įvedus žodžių junginį „katalizatoriaus nuoma“, galima rasti pasiūlymų laikinai išsinuomoti tokią įrangą prieš vykstant į techninę apžiūrą.
Identifikuoti tokius automobilius įprastinės techninės apžiūros metu ne visada įmanoma.
Oro taršai mažinti – 166 mln. eurų
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimai neapsiriboja transportu. Viena iš naujų priemonių – esamų vidutinių, 1–50 MW galios, kurą deginančių įrenginių keitimas arba modernizavimas.
Numatoma skirti finansavimą energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamiems seniems įrenginiams pakeisti naujais, mažiau taršiais atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais arba kitoms technologijoms, mažinančioms į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį.
Pramonės sektoriuje taip pat numatomos finansinės paskatos ūkio subjektams – būtų kompensuojama dalis išlaidų gamybos technologijoms modernizuoti ir kitoms taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti.
Siekiant sukurti didesnę ekonominę paskatą mažinti taršą, ketinama peržiūrėti ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifus. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, prireikus būtų rengiami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai.
Plane taip pat numatoma stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijas bei pajėgumus oro kokybės ir taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse. Tam siekiama pasitelkti ir ES Aplinkos ir klimato politikos programos LIFE finansavimą.
Prie tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti ir daugiau kaip 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių. Tarp jų – traukinių modernizavimas ir SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimas.
Kartu ketinama tęsti jau taikomas priemones:
- daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimą;
- elektromobilių įsigijimo skatinimą, viešojo transporto ir dviračių naudojimą;
- alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, paramą biodujų jėgainėms;
- gyventojų skatinimą senus kietojo kuro šildymo įrenginius keisti efektyvesniais;
- arba rinktis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šildymo būdus.
Naujos Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonės iki 2030 m. pareikalaus 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų lėšų. Už jų įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakys Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos.
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą ir jame nurodytas kitas priemones visi 2030 m. oro taršos mažinimo tikslai būtų pasiekti. 2020–2029 m. azoto oksidams nustatytą tikslą, prognozuojama, Lietuva pasieks 2026 metais.
Plano pakeitimų imtasi Lietuvai vis dar atsiliekant nuo dalies jai nustatytų taršos mažinimo įsipareigojimų.
Praėjusių metų rudenį Europos Komisija paskelbė nusprendusi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuva nevykdo direktyvoje nustatytų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetimo mažinimo įsipareigojimų.
Nuo 2020–2029 m. taikomo azoto oksidų mažinimo tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc., o nuo 2030 m. NOx ir NMLOJ tikslų – po 6,4 proc.
Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
