Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms. Ilgą laiką pririštas gyvūnas negali laisvai judėti, elgtis natūraliai, patogiai atsigulti ar ilsėtis, todėl tokia praktika laikoma nesuderinama su gyvūnų gerovės principais.
Būtent todėl Seime pasirodė siūlymai keisti nustatytą tvarką ir sugriežtinti gyvūnų laikymo reikalavimus.
Taigi kokių pokyčių gali tikėtis augintinių šeimininkai?
Šiuo metu nėra aiškiai suformuluoto draudimo
Aplinkos ministerija (AM) atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Už šių reikalavimų nesilaikymą asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Visgi, anot ministerijos, metu įstatyme nėra aiškiai suformuluoto tiesioginio draudimo rišti šunis, todėl įstatymo pakeitimo projekte AM planuojama tikslinti ir stiprinti nuostatas, susijusias su šunų laikymu ir rišimu.
„Konkretūs nuostatų pakeitimai bus formuojami teisėkūros proceso metu, šiuo metu įstatymas rengiamas ir derinamas Aplinkos ministerijoje. Įstatymo projektas bus skelbiamas derinti Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, su juo galės susipažinti visi suinteresuoti asmenys ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projekto pateikimas Seimui planuojamas artimiausioje rudens sesijoje“, – įvardijo AM atstovai.
Uždraus rišti šunis, bet bus iššimčių
Ministerija pažymi, kad projekte planuojama numatyti išimtinius atvejus, kuomet gyvūnai augintiniai galėtų būti trumpam laikui pririšami. Tačiau ilgalaikus pririšimas būtų uždraustas.
AM aiškina, kad tokie pasiūlymai buvo inicijuoti po to, kai 2025 m. ir 2026 m. pradžioje ministerija organizavo susitikimus su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įgyvendinimą ir kontrolę vykdančiomis institucijomis ir NVO atstovais.
Anot ministerijos, pastarieji išsakė didelį susirūpinimą dėl gyvūnų augintinių, laikomų pririštų prie būdų, dažnai su trumpomis į kaklą įaugusiomis grandinėmis, paliktų šaltyje arba karštyje be maisto ir vandens, negalinčių laisvai judėti ir tenkinti natūralaus elgesio poreikių, kartais tampančiais plėšrių gyvūnų grobiu.
„Šunų rišimo uždraudimą savo pasiūlymuose Aplinkos ministerijai akcentavo ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seime organizuota konferencija, siekiant atkreipti dėmesį į gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos problemą, aptartas šunų rišimo uždraudimo būtinumas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvūnas augintinis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžiamas kaip gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, todėl nuolat pririšti šunys ir ypač palikti be socializacijos su žmonėmis ir savo gentainiais, kai atvykstama tik įpilti vandens ir jų pašerti, neužtikrina gyvūnų augintinių laikymo reikalavimų“, – komentavo ministerijos atstovai.
Pasak jų, naujausios „Eurobarometro“ apklausos apie požiūrį į gyvūnų gerovę Europos Sąjungoje duomenimis, 57 proc. Lietuvoje apklaustų respondentų kasdien reguliariai bendrauja su savo gyvūnais augintiniais. Už geresnę kačių ir šunų apsaugą Lietuvoje pasisako 73 proc. apklaustųjų.
„Atsižvelgiant į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įgyvendinančių ir kontroliuojančių institucijų, visuomenės, NVO pasiūlymus, siekiame patikslinti įstatymo nuostatas aiškiai įvardijant, kas yra gyvūno augintinio rišimas, uždraudžiant laikyti pririštus gyvūnus augintinius, nurodant išimtinius atvejus“, – aiškino AM.
Ministerija pabrėžia, kad priimtas įstatymas įsigaliotų ne iš karto kitą dieną, todėl gyvūnų augintinių savininkai, turės laiko prisitaikyti ir pakeisti augintinio laikymo sąlygas.
Nesilaikantiems reikalavimų – baudos
Ministerija nurodė, kad pagal įstatymus, už gyvūnų augintinių laikymo savivaldybių gyvenamosiose teritorijose tvarkos įgyvendinimą ir kontrolę yra atsakingos savivaldybės,
Tuo metu už gyvūnų veisėjų, globėjų ir viešbučiuose laikomų šunų laikymo priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.
„Pažymėtina, kad šios institucijos jau dabar atlieka patikrinimus privačiose valdose ir gali taikyti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą baudas už gyvūnų augintinių laikymo pažeidimus gali skirti VMVT, savivaldybių administracijos, policijos pareigūnai“, – pridūrė ministerija.
