Nuo pat 2004 metų, kai prie ES prisijungė Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, turtingesnės šalys piktinosi dėl to, kad darbuotojų mokesčiai ir socialinės įmokos buvo mokamos jų gimtosiose šalyse, dėl ko tokia darbo jėga turtingesnėse šalyse yra pigesnė.
„Manau, kad mums pavyko pasiekti subalansuotą kompromisą, – per galutinę spaudos konferenciją po 11 valandų trukusio ministrų posėdžio sakė Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Estijos ministras Jevgenijus Osinovskis. – Turime tvirtą pritarimą pasiektam susitarimui.“
Susitarimui nepritaria Lietuva, Latvija, Lenkija ir Vengrija, o Didžioji Britanija, Airija ir Kroatija balsuojant susilaikė. Likusios šalys pritarė kompromisui, pranešė Estijos ministras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) siekia reformuoti Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo ir teigia, kad ji sukuria nevienodas sąlygas turtingesnėms ES šalims, kaip Prancūzija, Vokietija ir Austrija.
E. Macrono biuras suskubo pasveikinti pasiektą kompromisą, kurį pavadino „Europos pergale“. „Tai yra labai svarbus žingsnis atkuriant pasitikėjimą Europa“, – pažymėjo Prancūzijos prezidento biuras.
Prancūzija primygtinai siekė ir pasiekė savo tikslą, kad būtų nustatytas komandiruojamų darbuotojų darbo terminas iki 12 mėnesių, tačiau buvo susitarta dėl svarbios nuolaidos, jog šis laikotarpis galėtų būti pratęstas šešiems mėnesiams, prašant kompanijai.
Derybų pradžioje pernai kovą Europos Komisija siūlė nustatyti maksimalų 24 mėnesių terminą.
Paryžius taip pat nusileido dėl transporto sektoriaus, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys, kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, o taip pat Ispanija ir Portugalija reiškė susirūpinimą dėl to, jog šios reformos pakenks jų tolimųjų reisų vežėjams.
Bent jau kol kas šis sektorius dirbs pagal ankstesnes taisykles.
