Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje.
„Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc. Tai maždaug apie 15 proc. geresnis rezultatas nei prognozė. Tuo galima džiaugtis, nežinau, kiek plačiai, bet jeigu baigsim su tokiais rezultatais metus, aš tikrai manysiu, kad jie uostui yra geri“, – pirmadienį BNS sakė A. Latakas.
Pasak jo, krovos praradimus uoste lėmė gerokai mažesnis perkraunamų trąšų kiekis.
„Kas priklauso nuo įmonių, nuo uosto, tai viskas vyko sklandžiai ir vystėsi į priekį. Mes negalime geopolitinių dalykų paveikti, kurie tam tikrus srautus nukirto tiesiog per naktį, o tų pasekmių likvidavimas yra labai ilgas. Žiūrinti bendrai, pagrindines krovinių kryptis, tai skysti kroviniai augo, generaliniai kroviniai augo nepaisant visų tų aplinkybių. Birių krovinių minusą iš esmės lėmė trąšos, jų buvo 32 proc. viso krovos krepšelio pernai, šiemet jų yra likę 11 proc.“, – sakė A. Latakas.
Šiemet labiausiai mažėjo birių krovinių – jų krauta 8,5 mln. tonų – 53,7 proc. mažiau, tuo metu skystų krovinių padaugėjo 13,8 proc. iki 6,5 mln. tonų, o generaliniai kroviniai sudarė pusę visų šiemet perkrautų krovinių – 15,1 mln. tonų, jų per metus padaugėjo 12,3 proc.
Standartizuotų konteinerių (TEU) krova per metus augo 60 proc., jų perkrauta 865,7 tūkst.
Šiemet vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, nutrauktas šios bendrovės trąšų tranzitas per Klaipėdą. Uoste pastaraisiais metais buvo perkraunama maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos.
Sausio–spalio mėnesiais į uostą atplaukė 4,7 tūkst. laivų, jame apsilankė 304 tūkst. keleivių.
2021 metais Klaipėdos uoste perkrauta 37,6 mln. tonų krovinių.
