„Autoplius.lt“ atliktoje 2026-ųjų pirmojo ketvirčio automobilių rinkos apžvalgoje atskleista, kad bendras automobilių pardavimo kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išlieka nepakitęs. Nepaisant to, rinkos viduje vyksta pokyčiai – pinga naujesni automobiliai, o jų segmente vis ryškiau įsitvirtina hibridai.
Tuo metu tendencingai mažėja dyzelinių transporto priemonių importas į Lietuvą. Jų šių metų pirmąjį ketvirtį įvežta 10,9 proc. mažiau, nei pernai. Tačiau jie vis tiek pirmauja importo rinkoje ir sudaro 58,1 proc. viso importo, o bendrame Lietuvos automobilių parke – 64,5 proc.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkas dr. Evaldas Stankevičius sako, kad ši situacija demonstruoja ne dyzelinių automobilių išnykimą, bet lėtą jų dominavimo silpnėjimą naujai įvežamų transporto priemonių struktūroje.
Ir taršos mokestis čia didelės įtakos neturi.
„Jis nėra pakankamai didelis, kad vienas pats iš esmės pakeistų pirkėjų elgseną. Jis labiau veikia kaip papildomas atsargumo signalas, o ne kaip esminė kliūtis įsigyti dyzelinį automobilį“, – aiškina ekspertas.
Anot jo, viso to pagrindinė priežastis – pirkėjai, kurie vis aiškiau vertina ne tik automobilio kainą pirkimo momentu, bet ir būsimas išlaidas bei rizikas, įskaitant kuro kainų, remonto ir reguliavimo neapibrėžtumą.
Mažėjantį dyzelinių automobilių importą lemia ir hibridų pozicijų stiprėjimas
„Autoplius.lt“ apžvalgoje nurodoma, kad hibridinių automobilių importas, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, augo 16,5 proc., o jų dalis siekia 15,2 proc. importo.
KTU mokslininko teigimu, dalis pirkėjų, kurie anksčiau dyzelį rinkdavosi dėl ekonomiškumo, dabar alternatyvą mato hibriduose.
„Mieste jie dažnai atrodo racionalesnis pasirinkimas, nes naudoja mažiau degalų, nereikalauja įkrovimo infrastruktūros ir kartu leidžia mažinti priklausomybę nuo dyzelino“, – dalijasi dr. E. Stankevičius.
Pasak jo, svarbi ir pasiūlos pusė – Lietuva daug naudotų automobilių importuoja iš Vakarų Europos, kur dyzelinių automobilių dalis jau kurį laiką mažėja.
„Šis pokytis yra struktūrinis, bet lėtas. Dyzelis dar ilgai išliks Lietuvos automobilių parko pagrindu, nes atitinka dalies gyventojų ekonominę logiką“, – komentuoja ekspertas.
Europos automobilių rinkose vyksta struktūrinis persiskirstymas: dyzeliniai automobiliai palaipsniui praranda dalį, o hibridiniai ir elektriniai automobiliai ją didina.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Europos Sąjungos (ES) naujų automobilių rinkoje bateriniai automobiliai sudarė 19,4 proc., hibridai – 38,6 proc., o bendra benzininių ir dyzelinių automobilių dalis sumažėjo iki 30,3 proc., kai prieš metus siekė 38,2 proc.
Senesni automobiliai taps mažiau likvidūs
Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro 58,1 proc. importo, todėl jų pasiūla išlieka didelė, tačiau jos papildymas naujais automobiliais silpnėja, sako KTU tyrėjas.
„Kainų požiūriu tai reiškia ne automatinį visų dyzelinių automobilių brangimą, o didesnę rinkos diferenciaciją. Ekonomiškai mažėjanti pasiūla turėtų palaikyti kainas, jeigu paklausa išliktų stabili.
Šiuo atveju kartu keičiasi ir paklausa – geresnės būklės, mažesnės ridos, ekonomiški ir mažiau taršūs dyzeliai gali geriau išlaikyti kainą, nes jų pasiūla siaurėja, o paklausa tarp daug važiuojančių pirkėjų išlieka. Tuo metu senesni, taršesni ir brangiau prižiūrimi dyzeliai gali būti parduodami sunkiau arba patirti kainos spaudimą žemyn“, – tikina dr. E. Stankevičius.
Anot jo, sumažėjęs dyzelinių automobilių importas mažina jų pasiūlos atsinaujinimą Lietuvos rinkoje, tačiau nesukuria paprasto ir vienodo kainų kilimo.
„Labiausiai tikėtinas poveikis – rinkos išsiskaidymas: kokybiški ir ekonomiški dyzeliai kainą laikys geriau, o senesni ir taršesni dyzeliai taps mažiau likvidūs. Kitaip tariant, mažėja ne dyzelinių automobilių reikšmė visame parke, o jų patrauklumas naujai įvežamų automobilių pasiūloje“, – teigia KTU mokslininkas.
Tikėtina, kad dyzelinių automobilių importas Lietuvoje toliau mažės
ACEA duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį ES naujų dyzelinių automobilių registracijos sumažėjo 15,7 proc., o jų rinkos dalis siekė 7,7 proc. Tai, anot eksperto, reiškia, kad Lietuvos naudotų automobilių importo bazė pamažu keisis ne dyzelio naudai.
„Svarbus veiksnys yra Kinijos gamintojų plėtra Europoje – „BYD“, „MG“, „Omoda“, „Jaecoo“ ar „Leapmotor“ didina konkurenciją naujų automobilių segmente. Pernai Kinijos prekės ženklai, įskaitant „Volvo“, užėmė apie 8,2 proc. lengvųjų automobilių rinkos, o tarp sparčiausiai augusių buvo „BYD“, „MG“ ir kiti elektrifikuotų modelių gamintojai.
Šis spaudimas veikia ne tik naujų automobilių kainodarą, bet ir naudotų automobilių rinką“, – pasakoja dr. E. Stankevičius.
Pasak jo, nereikia tikėtis staigaus dyzelinių automobilių importo kritimo – didelė jų paklausa išlieka tarp vairuotojų, kurie važiuoja ilgesnius atstumus, gyvena regionuose ar ieško ekonomiško naudoto automobilio.
„Jeigu rinkose atsiras palankių kainų ar geresnės kokybės pasiūlos, atskirais ketvirčiais jų importas gali stabilizuotis ar net laikinai padidėti. Tačiau pagrindinė kryptis aiški – dyzelis palaipsniui praras dalį importo struktūroje, o jo vietą pirmiausia perims hibridai, bet dar ne elektromobiliai“, – dalijasi ekspertas.
