Tuomet kyla klausimas – kas už tokį broką turi atsakyti ir ar gyventojui už jo taisymą teks mokėti pačiam?
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Gražina (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo nemalonia situacija – vos po mėnesio gyvenimo naujos statybos būste ėmė ryškėti įvairūs statybos ir apdailos defektai.
Pasak moters, problemų kilo dėl nekokybiškai suklijuotų plytelių, tarpų tarp laminato, nelygių sienų, palangių ir kitų būsto vietų.
Taigi, ką turėtų daryti gyventojas, naujame būste pastebėjęs statybos ar apdailos broką? Kada plėtotojas privalo defektus pašalinti savo lėšomis, o kokiais atvejais galima reikalauti sumažinti būsto kainą ar atlyginti patirtą žalą?
Brokas gali išryškėti ne iš karto
Įmonės „Statybų pretenzija“ direktorius ir steigėjas Ramūnas Mackevičius pasakoja, kad naujakuriai susiduria su įvairiais statybos defektais – nuo sėdančių pamatų ir skilinėjančių sienų iki nekokybiškai atliktų stogo darbų.
Anot jo, maždaug kas trečias dėl problemų besikreipiantis gyventojas susiduria būtent su stogo defektais.
„Stogo problemos būna įvairios – naudojamos netinkamos medžiagos. Pavyzdžiui, mediena būna visiškai neišdžiūvusi iki galo, todėl ji pradeda kreiptis ir stogas pradeda kreiptis.
Toliau – netinkamos medžiagos naudojamos šiltinti. Būna, kad statybininkai vietoje tinkamos, pavyzdžiui, vatos šiltinimui būna sumontavę bet ką. Kartais stogą nukeli ir nesupranti, iš kur jie apskritai tų medžiagų prisitempė“, – pasakojo R. Mackevičius.
Problemų, anot pašnekovo, pasitaiko ir montuojant langus bei duris. Taupant medžiagoms, jų faktinės savybės ne visada atitinka tai, kas nurodyta dokumentuose, o netinkamai parinktos konstrukcijos ilgainiui gali pradėti deformuotis.
Dar viena dažna problema – netinkamai atliktas pastato šiltinimas. R. Mackevičiaus teigimu, tam įtakos turi ir skubėjimas atliekant darbus.
R. Mackevičius aiškina, kad problemų pasitaiko ir atliekant vidaus darbus. Ypač svarbu tinkamai įrengti santechnikos, rekuperacijos, šildymo ir vėdinimo sistemas, nes klaidos gali išryškėti tik vėliau.
Jis taip atkreipia dėmesį ir į netinkamai paruošto grunto problemą. Jo praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai grindys buvo įrengtos ant nenukasto minkštojo grunto, todėl jau po kelių mėnesių pradėjo sėsti.
„Esame turėję, dabar jau buvau gal kokiuose trijuose namuose, kur vėlgi patingėjo, nenukasė to minkštojo grunto, durpyno. Ant durpyno suformavo grindis. Na ir ką? Įsikėlė žmonės, praėjo pusė metų – viskas sėda, visos grindys leidžiasi žemyn.
Ir čia jau yra bėda, kur specialių priemonių, įpurškiamų tam, kad pakeltų grindis, neužtenka. Reikia jau rimtų darbų, reikia papildomai tvirtinti grindis“, – aiškino R. Mackevičius.
Garantija gali galioti ir 20 metų
Vis dėlto būste išryškėję defektai nebūtinai reiškia, kad už jų pašalinimą gyventojui teks mokėti pačiam.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narės, NT bendrovės „Realco“ NT turto valdymo vadovas Andrius Sugintas atkreipia dėmesį, kad naujos statybos būstams taikomi garantiniai terminai.
„Lietuvoje bendrasis statinio garantinis terminas yra 5 metai. Paslėptiems statinio elementams taikomas 10 metų terminas, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų. Šie terminai skaičiuojami ne nuo gyventojo įsikėlimo ar būsto įsigijimo, o nuo statybos darbų perdavimo iš rangovo pusės dienos“, – aiškino A. Sugintas.
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas priduria, kad garantiniai įsipareigojimai galioja nepriklausomai nuo to, kas buvo būsto statytojas.
„Visi statybos leidimai yra išduodami su vienodais reikalavimais, nepriklausomai nuo to, kas yra statytojas. Ar statytojas bus Jonas Jonaitis, ar įmonė, ar fizinis asmuo – visiems galioja vienodi garantiniai įpareigojimai“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Vis dėlto garantija taikoma ne visais atvejais. Ji negalioja, kai trūkumas atsiranda dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamo būsto naudojimo arba paties savininko ar jo pasamdytų meistrų atliktų darbų.
Pastebėjus broką – neskubėti remontuoti
Todėl pastebėjus statybos ar apdailos defektą svarbu neskubėti jo taisyti savo jėgomis.
A. Sugintas pirmiausia rekomenduoja trūkumą užfiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašu, aprašyti aplinkybes ir raštu informuoti plėtotoją arba būsto pardavėją.
„Iki vystytojo apžiūros savarankiškai atlikti remonto nerekomenduojama, išskyrus avarinius atvejus, kai būtina nedelsiant sustabdyti tolesnę žalą. Tokiu atveju svarbu išsaugoti nuotraukas, sąskaitas ir kitus atliktų darbų dokumentus“, – aiškino jis.
Kodėl svarbu neskubėti savarankiškai remontuoti pastebėto broko, plačiau paaiškina NT ekspertas M. Mikočiūnas. Anot jo, atlikus remonto darbus vėliau gali būti sunku nustatyti pirminį defekto šaltinį ir tai, kas už jį atsakingas.
„Turbūt ne tiek įrodymus reikėtų rinkti, kiek nebandyti pačiam remontuoti ar kažkaip tvarkyti defekto, nes tada bus sudėtinga įrodyti žalą. Labai skirtingų brokų būna, bet jeigu kažkas bus užtepta, užklijuota, užpilta ar kitaip sutvarkyta, tada jau sudėtinga pamatyti pirminį defekto šaltinį ir nustatyti, kas būtent buvo.
Todėl labai svarbu iš karto užfiksuoti patį defektą. Jeigu nėra galimybės atlikti ekspertizės ir, pavyzdžiui, yra kiauras stogas, vanduo bėga ant galvos ir reikia skubiai tvarkyti, tuo pačiu reikėtų viską užfiksuoti vaizdo priemonėmis – nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Kad paskui būtų galima parodyti, kokia situacija buvo, ir nebūtų galimybės išvengti atsakomybės vien dėl to, kad jau buvo kažkas tvarkyta“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Problemų gali kilti ir tuomet, kai remonto darbų imasi ne specialistai arba jie atliekami neoficialiai. Tokiu atveju vėliau gali būti sudėtinga nustatyti, kas iš tiesų lėmė atsiradusią žalą ir už ją atsakingas.
„Ypač sudėtinga, kai remontą atlieka patys gyventojai, jų draugai, giminaičiai ar pažįstami. Kartais darbus atlieka ir neoficialiai dirbantys statybininkai, nėra išrašytų sąskaitų, darbai nėra tinkamai įforminti. Tuomet labai sudėtinga įrodyti, kad atlikti darbai buvo vykdomi tinkamai.
Tokiu atveju vystytojui lengviau ginčyti savo atsakomybę ir teigti, kad problemų galėjo atsirasti dėl vėliau atlikto remonto. Tuomet įrodyti vystytojo kaltę tampa sudėtinga, nes sunku atskirti, kur buvo pirminis defektas, o kur problemos atsirado dėl vėliau atliktų darbų“, – pridūrė NT ekspertas.
Kas turi taisyti ir kada galima reikalauti kompensacijos?
Gavus gyventojo pranešimą apie pastebėtą trūkumą, pirmiausia organizuojama apžiūra ir nustatoma defekto priežastis. A. Suginto teigimu, jei paaiškėja, kad atvejis yra garantinis, gyventojui už jo pašalinimą mokėti nereikia.
„Visais atvejais imamasi priemonių, kad panaši situacija nepasikartotų. Jei rangovo atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų, bendradarbiavimas su juo nebetęsiamas“, – nurodė A. Sugintas.
M. Mikočiūno teigimu, defektui išryškėjus jau kurį laiką gyvenant būste, pirmiausia turėtų būti sprendžiamas jo pašalinimo, o ne pradinės būsto kainos klausimas.
„Įprastai didžioji dalis defektų atsiranda per laiką. Praėjus dvejiems, trejiems, penkeriems ar dešimčiai metų kalbėti atbuline data apie tai, kad dėl defekto turėjo būti mažesnė įsigijimo kaina, turbūt jau nebelogiška, nes situacija rinkoje yra pasikeitusi, o įsigijimo dieną daiktas to defekto neturėjo.
Esmė yra sutvarkyti tą defektą ir jį pašalinti. Čia – du variantai: arba atvyksta paties vystytojo samdyti specialistai ir defektą pašalina, arba, jeigu vystytojas negali to padaryti ar suorganizuoti, tuo užsiima pats būsto savininkas, o vystytojas jam tuomet kompensuoja nuostolius“, – sakė M. Mikočiūnas.
Kompensacijos ar būsto kainos sumažinimo klausimas gali kilti tuomet, kai nustatoma, kad būstas buvo perduotas su neatskleistu trūkumu, už kurį atsakingas plėtotojas ar pardavėjas
„Kainos mažinimo galima reikalauti, kai defekto nepavyksta tinkamai pašalinti arba jis sumažina būsto vertę, o žalos atlyginimo – kai gyventojas dėl jo patiria pagrįstų išlaidų“, – nurodė A. Sugintas.
Statytojas broko nepripažįsta – ką daryti?
Sudėtingesnė situacija susiklosto tuomet, kai statytojas nepripažįsta, kad už atsiradusį defektą yra atsakingas.
M. Mikočiūno teigimu, tokiu atveju reikėtų kreiptis į statybų ekspertą, kuris galėtų profesionaliai įvertinti būklę ir nustatyti defektus.
„Tokiu atveju atliekama statybų ekspertizė. Yra statybų ekspertai, kurie turi licenciją vertinti statybas, jų būklę ir nustatyti defektus. Jų išvados galioja ir teismuose, todėl tai nėra tiesiog žmogaus nuomonė, kad defektas yra arba jo nėra.
Tai yra teismų pripažinti statybų ekspertai, kurie atlieka ekspertizę ir pateikia išvadą. Pagal šią ekspertizę defektas yra pašalinamas arba kompensuojami nuostoliai. Jeigu statytojas atsisako tai daryti, būsto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir teisminiu keliu viso to išsireikalauti“, – teigė M. Mikočiūnas.
Jeigu gyventojui ir plėtotojui nepavyksta susitarti, galima kreiptis į nepriklausomą statybos ekspertą. Neišsprendus ginčo, A. Suginto teigimu, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą.
