Policija įvardija, kokios prevencinės priemonės bus panaudotos:
- birželio 6–8 d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečiams, taip pat maisto kurjeriams, vairuojantiems šias transporto priemones).
- birželio 11–13 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.
- birželio 16–22 d. – visų rūšių transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota priemonė.
- birželio 20-ąją, penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė.
- birželio 23–25 d. – tęsiami reidai, skirti vairuotojų blaivumui tikrinti.
- birželio 26–28 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelio pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.
Policijos duomenimis, palyginti su 2024 metų sausio-balandžio mėnesiais, per 4 šių metų mėnesius 11,5 proc. sumažėjo įskaitinių eismo įvykių dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo, bet 50 proc. išaugo žuvusių dėl šios priežasties skaičius. Sumažėjo sužeistų.
Viršytas leistinas arba nepasirinktas saugus važiavimo greitis, policijos atstovų teigimu, tebėra viena iš 5 eismo įvykių, lėmusių eismo dalyvių žūtis ir sužalojimus, priežasčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
REKLAMA
na, matai, taisyklės yra įdomus dalykas. Sunku atskirti kai taisyklė yra dėl bendro gėrio, o kada tai tėra priemonė savo nekompetencijai, nevykėliškumui ir tingėjimui pridengti. Aš jau esu kažkada sakęs kai vadovas sako "nes tokios taisyklės" tai čia jis tiesiog figos lapeliu bando pridengti savo absoliučią nekompetenciją. Taigi grįžtant prie kelių - kelias yra tam, kad žmogus galėtų pasiekti iš taško A tašką B pačiu didžiausiu įmanomu greičiu subalansuojant greitį ir saugumą ir tas balansas visuomet turi judėti link greitesnio tikslo pasiekimo (ar tai didesnis greitis, mažesni kamščiai, tiesesnis kelias). Keliai tai kraujagyslės, automobiliai - eritrocitai, o mes vžiuojantys esame tas deguonis ekonomikai. Pavojinguose ruožuose ne mažinti greitį reikia, o inžineriniais sprendimais spręsti pavojų. Klystate jei manote, kad kelyje su 90 km/h leidžiamu greičiu ties kiekvienu nusukimu sustatę 70, 60 ar net 50 km/h apribojimus jūs sprendžiate saugumą. Ne jūs darote mirtinas vietas. Sprendimas tik vienas - srato greitis privalo likti tie patys 90. Kitas dalykas - ten kur geras matomumas, tiesus kelias ir nėra avarijų statomi sektoriniai matuoklius. Ne riboti, o didinti greitį iki 100 ten reikia, kad tie kas nori aplenktų ten lėčiau važiuojančius. Kas atsitinka dabar - ten kur sektoriniai susidaro automobilių traukiniai susigrūdę vienas paskuo kitą. O kai jau baigiasi lygus kelias ir prasideda miškai bei vingiai su kalnais ir pakalnėm tai tuomet lenkia - klausimas tik kur nori, kad lenktų - ten kur tiesu ir geras matomumas, ar ten kur kakta katon ant mirties eis? Vis tiek žmonės lenks. Neapsimeskite ir nekliedėkite apie "kultūrą". Žmogus važiuoja ne pievom ir debesim grožėtis, o tam, kad iš A pasiektų B pačiu greičiausiu būdu.
