Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau.
Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų – NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams.
Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad taip gudraujant esą galima sulaukti problemų – pavyzdžiui, iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip yra iš tikrųjų dėl NT perrašymo vaikams ir jų registravimo kitame būste, nei gyvena tėvai. Kiek tai kainuoja ir ar kainuos mažiau nei pats NT mokestis?
Kam bus taikomas NT mokestis
Naujausiame NT mokesčio įstatymo pataisų projekte siūloma, kad skirtingai būtų apmokestinamas gyventojų būstas, kuriame jie gyvena ir visas kitas nekomercinis NT – sodybos, sodų nameliai, garažai, dirbtuvės ir t.t.
Seimui priėmus naujas pataisas, savivaldybių tarybos nustatytų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį.
Pagal įstatymą jis negalėtų būti mažesnis nei 10 tūkst. eurų. Tačiau tarybos galės nustatyti ir didesnį būsto vertės neapmokestinamąjį dydį.
Pagrindiniam gyvenamajam būstui savivaldybės taip pat nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc., kuris būtų taikomas pagrindiniam gyventojų būstui.
Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė nustatytų 10 tūkst. eurų neapmokestinamą dydį ir 0,1 proc. mokesčio tarifą, žmogus gyvenantis bute, kurio vertė yra 50 tūkst. eurų, mokėtų 40 eurų mokestį (50 tūkst. - 10 tūkst.) x 0,1 proc.).
Likusio gyventojų nekomercinės paskirties NT bendrą vertę siūloma apmokestinti atskirai, taikant tokius mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas:
- 0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 tūkst. eurų;
- 0,1 proc. tarifą taikyti vertei tarp 50 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų;
- 0,2 proc. tarifą taikyti vertei tarp 200 tūkst. eurų ir 400 tūkst. eurų;
- 0,5 proc. tarifą taikyti vertei tarp 400 tūkst. eurų ir 600 tūkst. eurų;
- 1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
NT, kito turto dovanojimas vaikams ir kitiems giminaičiams
Jeigu Seimas priims svarstomas NT mokesčio pataisas, o savivaldybių tarybos patvirtins kad ir minimalius mokesčio tarifus, gyventojams, kurie turi daugiau nei vieną nuosavą gyvenamą būstą, vertės pasvarstyti, kaip mokėti mažiau.
Vienas iš būdų susimažinti NT mokestį ar jo visai nemokėti – dovanomis paskirstyti turtą giminaičiams.
Paprastai kalbant, jeigu tėtis ir mama turės vieną būstą, o kitas NT formaliai priklausys vaikams, tuomet mokestis galbūt ir visai nebus skaičiuojamas.
Juolab, kad, kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), šiuo metu neapmokestinamos dovanos, pinigais ar natūra gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių.
VMI teigimu, iš šių gyventojų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kokio dydžio, kokia forma (pinigais ar natūra), kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.
Tiesa, nepavyks visiškai išvengti išlaidų dovanojant NT vaikams.
Teisės aktai numato, kad tokie sandoriai turi būti įforminami notariškai. O tokios paslaugos kaina yra 0,04 proc. nuo sandorio šalių nurodytos NT vertės, bet ne mažiau kaip 38 eurai ir ne daugiau kaip 200 eurų.
Taigi dovanojant, pvz., 100 tūkst. eurų vertė NT savo vaikui, teks mokėti 40 eurų notarinį mokestį.
Ar atskirai registruotus vaikus tikrins tarnybos?
NT mokesčio pataisas pristatant Seime, pasigirdo svarstymų ir kaip užkirsti kelią apsukruoliams, kurie sieks išvengti mokesčių gyvenamąją vietą deklaruodami antrame ir kituose turimuose būstuose.
„Bus žmonių, kurie būstą, namą užrašys savo vaikui, nuosavybės teisę perims, tada formins kaip antrą būstą. Bet tada šeima turės nurodyti, kad tai jo pirmas gyvenamasis.
Norėčiau pažiūrėti, kaip 14 metų vaikas nurodys, kad ten jo gyvenamasis būstas. Tada atvažiuos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir paklaus, kaip vaikas vienas gyvena tame name“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad jos atstovaujama institucija netikrina šeimų vien tik dėl vaikų registracijos.
Ji priminė, kad pagrindinės vaiko teisių gynėjų funkcijos – reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus, o prireikus, pasirūpinti vaiko saugumu bei inicijuoti vaikui ir jo šeimai reikiamą pagalbą.
„Svarbu priminti, jog kiekvienas vaikas turi teisę gyventi saugioje, harmoningoje ir jo poreikius visapusiškai atitinkančioje aplinkoje, o iki vaiko pilnametystės tuo rūpinasi, visų pirma, vaiką auginantys ir kartu su juo gyvenantys tėvai, globėjai arba įtėviai“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, vaiko registravimas kitoje gyvenamoje vietoje nei tėvai, nėra jo teisių pažeidimas:
„Vaiko teisių gynėjams savo darbo praktikoje tam tikrai atvejais, sprendžiant vaiko saugumo ir gerovės klausimus, tenka tikrinti vaiko gyvenamosios vietos adresą, tačiau pastebėjus, jog deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa – tai savaime nelaikoma vaiko teisių pažeidimu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
