Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių.
„Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.
Pasak jo, šiandien didžioji dalis pasaulio susiduria su ta pačia problema, kurią turėjo Japonija prieš 15 metų – balanso krize, kai bendrovės ir namų ūkiai atidavinėja skolas vietoj to kad skolintųsi, kai palūkanų normos siekia beveik 0 procentų.
„Esant tokio tipo recesijoje, kai didelė privataus sektoriaus dalis turi problemų, vyriausybė turi skolintis pinigus ir juos leisti į šalies ekonomiką, kad BVP išliktų stabiliame lygyje ir staigiai nekristų“, – teigė R. Koo. Pasak jo, nutraukus fiskalinio skatinimo priemones per anksti, t. y. kol privatus sektorius nesusitvarkys su skolomis ir nebus pasiruošęs vėl skolintis, BVP produktas pradės mažėti.
Anot jo, šiandien su šia problema susiduria JAV, Jungtinė Karalystė, didžioji dalis euro zonos, ypač periferinės valstybės, išskyrus Graikiją, kuris, pasak ekonomisto, ilgą laiką elgėsi itin kvailai.
Kalbėdamas apie Lietuvą, R. Koo atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taip pat buvo balanso recesija, tačiau labai nedideliu mastu.
„Tik 11 proc. jūsų namų ūkių turi būsto paskolas ir tik 10 proc. šių paskolų yra blogos. Tai nėra labai didelė problema ir viena priežasčių, kodėl jūsų ekonomika rodo teigiamus ženklus. Jei šie skaičiai būtų buvęs žymiai didesni, ekonomika sugriūtų, kaip taip atsitiko Japonijoje“, – sakė „Nomura“ ekonomistas.
Be to, pasak jo, privataus sektoriaus problemą Lietuvai padeda atsverti gana didelės eksporto apimtys – tai mažos ekonomikos privalumas.
„Kol šios sąlygos išsilaikys, Lietuva neturėtų daugiau skolintis ir išleisti pinigų, nes ir be šių priemonių jūsų BVP didėja – tai fantastiškas pasiekimas. Laimei šįkart privataus sektoriaus skolos suvaidino mažą vaidmenį, todėl ir balanso recesija vaidino tokį pat mažą vaidmenį. Todėl eikite tokiu keliu, kokiu ėjote iki šiol“, – aiškino R. Koo.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis teigė, kad R. Koo išsakytos mintys – argumentas, kodėl neverta vaikytis pastaruoju metu išsakytų nuomonių, kad Lietuvai galbūt atėjo laikas padidinti viešojo sektoriaus išlaidas, biudžeto deficitą.
„Lietuvoje nėra balanso krizės, nes iš tiesų namų ūkių ir įmonių skola yra mažiausia Europos Sąjungoje. Tuo pačiu mes matome, kad šiemet įmonių paskolų portfelis pradėjo didėti, gyventojų paskolų portfelis nemažėja – tokiame kontekste didinti biudžeto deficitą nėra prasmės. Lietuva gali drąsiai judėti tuo keliu, kuriuo judėjo iki šiol“, – ekonomika.lt sakė N. Mačiulis.
Tiesa, jis nebuvo linkęs pritarti R. Koo nuomonei, kad privačiam sektoriui nesiskolinant, atitinkamai turėtų skolintis valstybinis sektorius: „Taip tai sukurtų augimą, bet ar jis būtų tvarus?“
Be to, anot jo, priešingai nei teigė japonų ekonomistas, yra svarbu, kur išleidžiami pinigai. Augantis deficitas ir skola, pasak N. Mačiulio, yra pateisinami tik tuo atveju jei valstybė investuoja į infrastruktūrą, kuri galėtų paskatinti privataus sektoriaus investicijas, produktyvumą.
„Tai galioja ne visoms valstybėms. Jei tai gali leisti Japonija, JK, to negali euro zona, nes jos neturi monetarinės politikos. Lietuvai ir tai negalioja. Mums turint didelį biudžeto deficitą, jei kyla bent mažiausias investuotojų įtarimas, kad deficitas nevaldomas ir skola didės nevaldomai, iškart auga skolinimosi kaina“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Kalbėdamas apie valstybių skolinimąsi ES, R. Koo siūlė įvesti netiesiogines kapitalo kontrolės priemones, mat tiesioginių naudoti neleidžia ES politika. Kaip viena iš jų galėtų būti rizikos lengvatos bankams perkant savo šalies obligacijas. Tuomet joms būtų nustatoma mažesnė rizikos norma nei užsienio valstybių obligacijoms – tai iš dalies padėtų išspręsti iš šalies bėgančių pinigų probemą, nuo kurios šiuo metu itin kenčia Ispanija ar Italija.
Kad Lietuvai reikėtų eiti tuo pačiu viešųjų finansų sureguliavimo keliu vakar sakė ir „Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas.
