Dalis finansų rinkos atstovų nuogąstauja, kad nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis pakeitimas, atrišantis gyventojų rankas stabdyti kaupimą ir atsiimti dalį lėšų iš pensijų fondų, esą kelia rizikų ir Lietuvos ekonomikai.
Negana to, jei gyventojai nuspręstų atsiimtus pinigus ne investuoti savarankiškai, bet išleistų kasdieniams pirkiniams ar pradėtų žvalgytis būsto, rinkoje tai taip pat galėtų įnešti sumaišties.
Kitaip tariant, yra matoma rizika, kad jei pinigai būtų įliejami į rinką per greitai, tolimesnės pasekmės paliestų ir didžiąją dalį visuomenės.
Tiesa, su tuo nesutinkantys sako, kad jau kitąmet įsigaliosianti II pensijų pakopos reforma – puiki galimybė gyventojams patiems savarankiškai nuspręsti, kaip jie galėtų nulieti pamatus oriai senatvei.
Lietuvai gresia Estijos scenarijus?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad tiksliai pasakyti, kaip kitąmet pasielgs gyventojai su savo sukauptais pinigais – tęs kaupimą toliau ar pasitrauks ir atsiims savo lėšas – sudėtinga.
Vis tik ji primena Estijos pavyzdį, kokius sprendimus priėmė šios šalies gyventojai, kai jiems buvo leista pasitraukti iš II pensijų pakopos.
„Lietuvos bankas, atlikęs kokybišką tyrimą, apžvalgą, atsispyrė nuo Estijos pavyzdžio ir citavo, kad penktadalis žmonių nusprendė pasitraukti, išsiimti lėšas. Ir į Estijos ekonomiką buvo įlieta apie 1 mlrd. eurų.
Ir tai atitiko 70 proc. vidutinių mėnesinių disponuojamų pajamų ketvirtį, kuomet buvo atsiimti pinigai“, – kalbėjo ekonomistė.
I. Genytės-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad priimtas Estijos politikų sprendimas leisti gyventojams atsiimti savo sukauptas lėšas iš pensijų fondų padarė nemenką įtaką ekonomikos raidai, kai ji ir taip klestėjo.
„Lėšų iš pensijų fondų įliejimas į ekonomiką suveikė procikliškai. Nes ir į taip augančią ekonomiką buvo dar stipriau stimuliuota tais papildomais pinigais, papildomomis grynųjų injekcijomis“, – vertino pašnekovė.
Ekonomistė primena, kad tąkart 26 proc. visų lėšų liko atsiskaitomosiose Estijos gyventojų sąskaitose, o ketvirtadalis lėšų buvo nukreiptos į vartojimą, pavyzdžiui, pradėta pirkti didesnius pirkinius, grąžino kreditus.
Dėl šio sprendimo Estijoje, pasak jos, infliacija padidėjo 1 procentiniu punktu.
„Estija turėjo aukštesnę infliaciją po tokio momentinio, ne ekonominės prigimties lėšų įšvirkštimo į ekonominius procesus.
<...> Visas tolesnis likimas ir ekonominė raida akivaizdu, kad yra mūsų rankose. Ir labai tikėkimės, kad tie sprendimai bus taiklūs ir atitiks kiekvieno iš mūsų namų ūkių tvarios finansinės elgsenos gerovę“, – vylėsi ekonomistė.
Įžvelgia, kad nauji pokyčiai keltų rizikų ir NT rinkos kainoms
I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ekonomistai nerimauja, ar po II pakopos pensijų reformos nekilnojamojo turto (NT) rinka taip pat nepatirs sukrėtimo.
Pasak ekonomistės, net ir be jokių kitų išorinių veiksnių šiuo metu NT paklausa yra stipriai atsigavusi, o, palyginti su pernai metais, sandorių skaičius išaugo trečdaliu. O rinkos balansas, jos vertinimu, išlieka„ visai trapus.
„Matome, kad ir poligonai yra statomi, ir inžinerinės statybos statiniai plėtojami tikrai labai intensyviai. Tad tai nukreipia pajėgumus nuo būsto segmento.
Ir gali būti, kad jeigu paklausa staigiai padidėtų, natūralu, kad ta pasiūla nespės atliepti paklausos apetito ir tai išbalansuos rinką. O tai gali pakaitinti netvarų būsto kainų augimą, kainų raidą. Tad ta rizika išties kitąmet paaštrės, ypač turint omenyje, kad palūkanų normų tendencijos bus ir toliau palankios NT rinkai“, – vertino I. Genytė-Pikčienė.
Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai, kaip sakė ekonomistė, tikėtina ir toliau tęs palūkanų karpymą.
„Finansų rinkos išskaičiuoja, kad dar vieną kartą šiemet palūkanų normos bus apkarpytos.
Ir dar vieną kartą [bus apkarpytos], matyt, ateinančiais metais, kuomet palūkanų normos turėtų nusistovėti tam tokiame žemiausiame taške, kol neatsiras kažkokių perteklinės infliacijos apraiškų ir pan.“ – paaiškino ji.
Pokyčius sveikina ir mato galimybes, o ne rizikas
Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka svarsto, kad pensijų fonduose esančių lėšų atvėrimas gyventojams ir tolimesnis apsisprendimas dėl kaupimo yra kaip galimybė ateičiai, o ne rizika.
„Jeigu žmonės pasiims tuos pinigus iš pensijų fondų ir nuspręs pirkti būstą ateičiai, net jeigu ne pirmą, bet antrą, trečią, tai bus irgi jų santaupos pensijoms. Turtas, kurį galima naudoti senatvėje nuomojant ar jį parduodant. Tai nieko čia blogo nėra.
Kita vertus, netgi yra teigiamas dalykas, kad bus investuojama Lietuvoje būtent į statybų pramonę. Tai bus paskata daugiau statyti, vietoje to, kad dabar tie pinigai, kurie įmokami į pensijų fondus, daugiausiai – 90 proc. – yra išvežami į užsienį. Investuojama, pavyzdžiui, į „ „Amzon“ ar „Facebook“, „Google“ akcijas. Tai Lietuvai iš to – nieko gero“, – svarstė R. Lazutka.
Jo vertinimu, Rytų Europos šalys pertvarkė II pensijų pakopos kaupimo mechanizmą, o didelė dalis šalių tokio kaupimo atsisakė.
„Pavyzdžiui, Latvija šiais metais sumažino įmokas į II pakopos pensijų fondus, kitos šalys jau labai seniai – po pirmosios finansų krizės – nacionalizavo netgi dalį lėšų. Pavyzdžiui, Lenkija.
Todėl, kad tos sistemos pasirodė negyvybingos ir jas reikia pertvarkyti. Lietuva iš tikrųjų vėluoja. Ir galvoti, kad bus pasaulio pabaiga [po reformos], nereikėtų. Graži vasara ir reikėtų džiaugtis.
<...> Tie žmonės, kurie turi, iš ko kaupti senatvei, tai prašome, tegul jie kaupia. Bet aš grįžtu prie to, kad ne valstybės reikalas tuos žmones įkalinti toje sistemoje, ir ne valstybės reikalas mokesčių mokėtojų pinigais ją finansuoti“, – įsitikinęs profesorius.
Be to, ekonomistas R. Lazutka mano, kad pensijų fondų valdytojai labiau komunikuoja ne su gyventojais, bet valdžios atstovais.
„Kai buvo svarstoma ta reforma, tai ten [pensijų fondų] atstovai nuolat sėdėdavo Seimo socialinių reikalų ir darbo arba Biudžeto ir finansų komitetuose. Ir jie komunikuoja su politikais todėl, kad nori politikų pagalbos, kad tie pensijų fondų valdytojai būtų aprūpinti klientais.
<...> Jie [pensijų fondų atstovai] tiesiog dirba su politikais. Ir tai nėra gerai. Todėl, kad tai yra tiesiog verslas, turėtų būti orientuojamasi į klientus, o ne ieškoti sau išskirtinių sąlygų pasinaudojant politikų pagalba“, – svarstė R. Lazutka.
ELTA primena, kad Seimas pritarė, jog privačių pensijų fondų gyventojai nuo 2026-ųjų laisvai galės trauktis dvejus metus – atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.
Dar praėjusį mėnesį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skelbė, kad Lietuva pagal pensijų fondų realią investicinę grąžą pernai buvo trečia tarp 38-ių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – antros ir trečios pakopos fondų grąža įvertinus infliaciją siekė 10,8 proc.
„Aplenktos tokios valstybės, kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus“, – pranešime sako LIPFA valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Tris pirmas vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje likusios Slovakijos – 11,1 proc.
Visos šios šalys daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavusios į akcijas.
V. Rūko teigimu, Lietuvos fonduose sukauptas turtas pernai padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 mlrd. eurų, Estijoje – šiek tiek daugiau nei 22 proc. iki 6,8 mlrd. eurų.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ laidos įrašą apie laukiančius pokyčius II pensijų pakopoje galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
