Lietuvių, siūlančių pervežimo paslaugas maršrutu Anglija–Lietuva, skelbimų netrūksta. Tačiau kaip rasti patikimą vežėją? Šis klausimas vienu ar kitu metu iškyla Anglijos lietuviams, suruošusiems siuntą iš Lietuvos ar į Lietuvą. Anglija.lt domėjosi, kaip lietuviai išsirenka, kam patikėti savo daiktus.
Susitarimų laikosi ne visi
Radę nežinomą vežėją, lietuviai dažnai patikrina kitų atsiliepimus apie jį forumuose ir socialiniuose tinkluose. O nukentėję lietuviai netyli – praneša, kad dingo ar laiku neatvyko siuntiniai. Anglijos lietuvė Ieva iki šiol prisimena įvykį, nutikusį prieš dvejus metus, ir vis įspėja tautiečius socialiniame tinkle „Facebook“, kad viena pervežimų įmonė – nepatikima. Ieva Anglija.lt pasakojo, kiek streso ir nepatogumų sudarė savo įsipareigojimų nevykdę vežėjai.
„Mes kėlėmės gyventi į Angliją, taigi į krepšius dėjome kompiuterius, sintezatorių, patalynę, buvome suplanavę, kad išsiųsim penktadienį, mūsų krepšiai pas draugus atvažiuos sekmadienį, o patys atskrendam ateinantį ketvirtadienį“, – persikraustymo planus prisiminė Ieva. Tačiau sekmadienį, kaip buvo sutarta, iš vežėjų jokių žinių negavo nei Ieva, nei draugai.
„Sunerimom, kai galiausiai pirmadienį jiems prisiskambinome, mums pasakė, kad sugedo mašina ir mūsų daiktai kažkur Vokietijoje ar Prancūzijoje. Dar pasakė, kad jei jau mums taip svarbu, galim atvažiuoti ir pasiimti. Bet klausimas, kur važiuoti? Jie patys negalėjo atsakyti, kur ta jų mašina stovi“, – piktinosi pašnekovė, kuriai paskutines dienas Lietuvoje, prieš išsikraustymą į JK, teko nerimauti dėl dingusių daiktų.
Daiktus atgavo prieš pat skrydį
„Mano draugas labai pasiuto, nes brangiausias jam buvo siuntinyje buvęs sintezatorius, be jo jis neįsivaizduoja savo gyvenimo, kaip ir be muzikos... Tuomet ėmėm ieškoti internete apie tą sukčių, radom šiek tiek informacijos apie jo žmoną, išsiaiškinome, kad turim bendrų ryšių, tai skambinom, reikalavom, paminėjom, kad turim bendrų pažįstamų“, – bandymus atgauti daiktus prisiminė Ieva.
Ketvirtadienį tris valandas prieš skrydį į Angliją, lietuvių pora savo daiktus atgavo Lietuvoje. Sugrąžinę daiktus, vežėjai dar ir pasišaipė: „Imkit greičiau, nes šunys paskui autobusiuką pradės bėgti – daug kas iš lietuvių juk siunčia rūkytus mėsos gaminius, o mūsų krepšiuose to net nebuvo. Įsivaizduokite paskutines valandas Lietuvoje... Su mumis draugai ir artimieji norėjo atsisveikinti, o mes turėjome susikrauti į papildomą registruotą bagažą svarbiausius daiktus“, – apgailestavo Ieva ir pridūrė, kad pinigų, sumokėtų už siuntinius, ta įmonė taip ir negrąžino, o papildomas bagažas jiems kainavo apie 450 litų.
„Tų paskutinių valandų prieš skrydį nenoriu net prisiminti. Kai atgavom daiktus, pinigų iš jų mes nespėjom paprašyti, o ir galvoj visai kitos mintys sukosi, apie tai, ką toliau daryti… Už siuntinius buvome sumokėję 60 svarų“, – patirtimi dalijosi Ieva ir svarstė, kad lazda turi du galus – nesąžiningiems paslaugų teikėjams kada nors nepasiseka.
Paimti siuntinio – naktį
Siuntinius siunčiančius lietuvius labiausiai piktina dingstantys ar laiku nepristatomi siuntiniai ir vežėjų nepunktualumas. Londone gyvenanti Lina pasakojo, kad paimti siuntinį iš jos namų turėję vežėjai atvyko naktį, kai šeima jau miegojo. „Dėl laiko tarėmės kelias dienas. Iš pradžių sakė, kad atvažiuos savaitgalį, tačiau visą savaitgalį – jokių žinių. Galiausiai susisiekus su jais, sako, gali atvykti kitą dieną apie 18 val. vakare. Skambinome kas valandą – atsakymas buvo vis tas pats, kad po valandos bus. Galiausiai nusibodo laukti, apie pusę 11 susiruošėme į lovas. Apie 11 gavome skambutį iš jų – lyg niekur nieko, kad yra lauke ir laukia siuntinio!“, – stebėjosi Lina.
Nors toks nepunktualumas nustebino lietuvius, jie neturėjo kur dingti – siuntinį į Lietuvą norėjo išsiųsti kuo greičiau, tad patikėjo vairuotojo pasiteisinimu, kad buvo užstrigęs eismo kamštyje. „Tačiau siuntinys ir Lietuvoje gyvenančių giminaičių laiku nepasiekė. Skambinom jiems, jie sakė, kad sugedo autobusiukas, vis pasakydavo, kad praneš, kai atvyks į Lietuvą. Ėmėm manyti, kad jie tiesiog neišvažiavo laiku, nes nenorėjo važiuoti nevisiškai prikrautu autobusiuku – gal klientų nebuvo pakankamai ir laukė daugiau siuntinių“, – svarstė Lina. Ji šį vežėją surado per skelbimą „Facebook“.
„Dėl tokių dalykų aš visada buvau atsargi, skaitydavau komentarus, klausdavau pažįstamų rekomendacijų. Tačiau tą kartą siuntinį siųsti reikėjo greitai, o visi žinomi ir jau išbandyti vairuotojai neturėjo vietų arba ruošėsi išvykti vėliau. Tačiau išėjo ne greičiau, o daug ilgiau – būtų buvę greičiau, jei būtume palaukę savo žinomo vairuotojo kelias dienas. Siuntiniai galų gale buvo pristatyti – po dviejų savaičių. Gerai, kad ten nebuvo jokių gendančių maisto produktų. Nebijojau, kad siuntinys bus nepristatytas, maniau, kad pakankama apsauga nuo siuntinių dingimo yra tai, kad pinigus sumoki, kai siuntinys jau pristatytas, jokiu būdu ne paėmimo vietoje. Tik pikta dėl to, kad tiek ilgai reikėjo laukti, nors buvo žadėta pristatyti per dvi dienas“, – sakė Lina, apie šį vežėją įspėjusi Londono lietuviams skirtoje „Facebook“ grupėje.
Siuntėjai irgi nepatikimi
Ne tik vežėjai būna nepatikimi, bet ir siuntėjai, į siuntinius prikraunantys draudžiamų vežti daiktų, teigia vairuotojas Vaidas. Vyras Anglija.lt sakė, kad su savo autobusiuku, prikrautu „languotųjų tašių“, maršrutu Anglija–Lietuva važinėja jau ketverius metus.
„Esu nukentėjęs nuo nesąžiningų siuntėjų. Prieš kelerius metus, kai tik buvau pradėjęs savo verslą, mane sustabdė Doveryje ir patikrino krepšius. Keliuose iš jų rado nemažai cigarečių ir alkoholio, todėl konfiskavo ne tik tą kontrabandą, bet ir visą autobusiuką. Kiek nervų, vargo ir pinigų man tai kainavo! Sugebėjau atgauti tik tuos siuntinius, kuriuose buvo legalios prekės, ir pristatyti savininkams, kad ir vėluodamas. Autobusiuko taip ir nebeatgavau, nes vien už advokatų paslaugas man būtų reikėję mokėti daugiau, negu tas autobusiukas buvo vertas“, – apgailestavo Vaidas.
Vairuotojui įgyti pasitikėjimą siuntėjais reikėjo laiko. „Įsigijęs kitą autobusiuką, vėl ieškojau klientų. Iš pradžių norėjau tikrinti, ką siunčia, tačiau supratau, kad tai žmonėms nepatinka. Kad vėl turėčiau klientų ratą, teko sumažinti kainas, o tada vis primindavau, kad cigarečių, alkoholio nevežu. Daugiau dėl to bėdų nebeturėjau“.
Vaidas sutinka, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo nepatikimų vežėjų – pranešti apie juos socialiniuose tinkluose ir forumuose. „Tačiau čia irgi yra kita medalio pusė – žinau atvejų, kai vieni vežėjai tyčia juodina kitus, todėl turbūt geriausia pasikliauti pažįstamų rekomendacijomis. O kaip patikrinti, ar siuntėjas patikimas?“, – klausė vairuotojas, nukentėjęs dėl nelegalių prekių pervežimo.
