Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto ir rajono, Molėtų, Šilutės, Birštono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus augo maždaug 14 proc.
Tuo metu mažiausias augimas – apie 3 proc. – Šiaulių mieste ir rajone, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose, skelbia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Vertė nuo sausio vidutiniškai didėja 9 proc.
Gyvenamųjų teritorijų sklypų vidutinė rinkos vertė nuo sausio vidutiniškai didėja 9 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse augimas gerokai viršija šalies vidurkį. Molėtų rajone jų vertė didėja daugiau nei 30 proc., Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietave – 21 proc.
NŽT vertinimu, tai rodo didėjantį šių teritorijų patrauklumą būsto plėtrai.
Tuo metu Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkuose tokios žemės vertė auga iki 3 procentų.
Komercinės paskirties sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 8 proc. Didžiausias augimas taip pat fiksuotas Molėtų rajone, kur jis viršijo 30 proc., o Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietave – 21 proc. Pasak NŽT, tai rodo augantį verslo ir paslaugų potencialą šiuose regionuose.
Iki 3 proc. augimas buvo Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkuose.
Mėgėjų sodų sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 7 proc., pramonės ir sandėliavimo – 8 proc., žemės ūkio paskirties sklypų – 7 procentais.
Naujus žemės verčių žemėlapius parengė Registrų centras, juos tvirtina NŽT.
Žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės reikalingos mokesčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui. Vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, skiriant soc
