Paroda „Resta 2009“ iliustruoja statybų verslo padėtį Lietuvoje
Prieš 16 metų pradėta rengti paroda išlieka didžiausiu statybos verslo forumu Baltijos šalyse, tačiau savo apimtimi ir dalyvių skaičiumi ji žengtelėjo porą metų atgal. Šiemet dalyvių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu. Dalyviai atsiliepė į parodos organizatorių raginimus taupyti – sumažėjo ir ekspozicijų plotai.
Kartais verkšlenama be reikalo
„Laikas statyti taupiai!“ – šiemetinis „Restos“ šūkis primena statybų verslui, kad nuolat augantys energetinių išteklių kaštai kels būsimas išlaidas būsto šilumai ir elementariam komfortui. Tai verčia ieškoti naujų technologinių sprendimų, kaip taupyti energiją. „Litexpo“ projektų vadovė Indrė Reimorienė prisipažino, jog tikėjosi sulaukti daugiau dalyvių, pristatančių tai, ką galima būtų pavadinti naujiena Lietuvos statybose. „Manome, kad parodos šūkis idealiai atitinka laikmetį. Norėjome, kad šia idėja pasinaudotų dalyviai, pristatantys savo produkciją. Tikimės paskatinti parodos lankytojus parodoje atrasti tas medžiagas ir technologinius sprendimus, kurie padės taupyti energiją”, – pasakojo I. Reimorienė.
Šiemet „Restoje“ dalyvauja apie 500 kompanijų iš 14 šalių. Iš užsienio atvyko Argentinos, Austrijos, Kinijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Olandijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Rusijos verslininkai. Tuo tarpu pernai iš viso buvo užregistruota 660 dalyvių.
Didžiausia parodos ekspozicijos dalis skirta statybinių bei apdailos medžiagų pristatymui – jas demonstruos apie 130 dalyvių. „Litexpo“ direktoriaus pavaduotojos Kristinos Pladienės teigimu, šiemet aktyviai dalyvauja medinių namų asociacijos nariai. Jiems skirtas atskiras plotas lauke.
Lietuvos langininkų asociacija parodoje nedalyvaus. Nebent tik įmonės, kurios nepriklauso asociacijai. „Šiemet ne langų metai“, – šmaikštavo projekto vadovės. Tarp parodos organizatorių ir langininkų yra nerašytas susitarimas, kad jie dalyvauja kas antri metai, nėra tiek naujienų.
Lauko ekspozicija šiemet sumažėjo, nes dalyvauja mažiau statybines mašinas bei kitą techniką parduodančių ar nuomojančių kompanijų. Neprireiks ir papildomų lauko palapinių. „Verslininkai akivaizdžiai taupo, užsisako mažesnius plotus, tačiau visi 17 tūkst. kv. metrų vidaus pavilijonuose bus panaudoti. Aš tikiuosi, kad „Resta“ parodys, jog padėtis statybų sektoriuje nėra tokia bloga, kaip tapo madinga verkšlenti. O taupumas paskatins atidžiau rinktis, ieškoti kokybiškų ir naujų produktų“, – sakė K. Pladienė.
Kokio svečių srauto sulauks „Resta“, sunku prognozuoti. Pasak K. Pladienės, ji kiekvienais metais buvo gausiai lankoma. Lietuviai nuolat ką nors stato, tvarko, remontuoja.
Kaip ir kasmet, šiemet teks grumtis dėl vietos automobilių aikštelėje, nes aplink parodų centrą „Litexpo“ esančios žemės nuosavybės klausimas tebėra aktualus. „Žemė valstybinė. Mes nieko joje negalime daryti. Kasmet po žiemos palyginame kelius, užpilame žvyro. Ir tiek“, – apgailestavo centro vadovo pavaduotoja.
Priežastis – taupymas
„Restos“ rengėjus nustebino Aplinkos ministerijos sprendimas šiemet nedalyvauti parodoje. Buvo įprasta matyti ir patogu turėti jų konsultacinį stendą. Parodos dalyviai, verslininkai visada turi ką paklausti jų veiklos sąlygas nustatančių valdininkų. Rūpi naujienos, pasikeitimai, keliami kokybiniai reikalavimai statybinėms medžiagoms, sertifi katų ir kitų norminių dokumentų išdavimo tvarka ir daugybė kitų specifi nių klausimų. Lankytojai tradiciškai užgula ministerijos stendą, norėdami išsiaiškinti būsto renovacijos procesus ir fi nansavimą.
„Iš tiesų keistas ministerijos sprendimas nedalyvauti parodoje, nes čia susirenka beveik visi jų kuruojamo verslo atstovai. Yra gera proga pabendrauti, pasikeisti informacija. Juo labiau, kad plotą suteikiame nemokamai“, – stebėjosi K. Pladienė.
Aplinkos ministerijos atstovai „Statybai ir architektūrai“ tvirtino, jog dalyvavimui parodoje neturi pinigų. Pernai savo stendui ministerija išleido net 40 tūkst. litų. „Taip, paroda yra gera ir patogi proga pabendrauti, pasikeisti informacija. Apskritai ji turėtų vykti „po ministerijos vėliava“. Jei Vyriausybė skirtų pinigų, tikrai dalyvautume. Kiekvieną centą skaičiuojame, net darbuotojams gresia atleidimai. Viešąjį visuomenės informavimą vykdysime kitomis priemonėmis“, – panorėjęs likti neįvardintas kalbėjo ministerijos atstovas.
Spėjama, kad Aplinkos ministerijos valdininkai baiminasi parodos lankytojų, gyventojų pasipiktinimo dėl pasikeitusios senų daugiabučių renovacijos fi nansavimo tvarkos, kuomet sumažėjo numatomos valstybės kompensacijos bendrijoms.
Pamatai „pasyviam namui“
Kaip suprojektuoti ir mūsų sąlygomis pastatyti taupų namą iš įprastų statybinių medžiagų, parodoje pasakos architektas Rytis Kripas ir jo kolegos. Pirmojo Lietuvoje energiškai ypač efektyvaus, vadinamojo „pasyvaus namo“ projektą jau antrus metus bendromis jėgomis kuria kelios įmonės – „Veikmė“, „Paroc“, „Veikmės projektai“, „Hronas“ bei „Balterma ir ko“. Prie jo taip pat prisideda Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos institutas bei Statybos produkcijos ir sertifi kavimo centras.
Vilniaus pakraštyje, šalia Gulbino ežero, beveik 10 arų sklype suprojektuotas 215 kv. m namas. Naudingas jo plotas – 197 kv. m. Šiemet išlieti pastato pamatai, balandžio mėnesį kils sienos. Statybas planuojama pabaigti vasarą. Parduoti jį žadama už įprasto namo kainą.
„Vadinamojo „pasyvaus namo“ koncepciją „Restoje“ pristatysime antrą sykį. Pernai lankytojai domėjosi, tačiau šiemet tikiuosi ypač didelio smalsuolių antplūdžio. Jau dabar sulaukiu daug skambučių ir klausimų, nes tema tampa ypač aktuali“, – pasakojo namo architektas ir projekto autorius, bendrovės „Veikmės statyba“ direktorius R. Kripas.
Jo teigimu, projekto tikslas yra parodyti, kaip su įprastomis medžiagomis galima pastatyti minimalų energijos kiekį naudojantį namą. Statinio koncepcija pagrįsta šilumos išsaugo šaltinių – saulės, buitinių prietaisų, apšvietimo lempų, žmogaus kūno temperatūros. Tokio namo projektavimas reikalauja ypatingo kruopštumo. Tipinio projekto parengti neįmanoma, nes energijos taupymui įtakos turi ne tik pertvarų ir sienų šiluminė varža, bet ir konkreti aplinka, kurioje statomas namas.
„Tikiuosi, kad mums pavyks sukurti Lietuvos klimato sąlygoms pritaikytą energiškai ypač efektyvų namą“, – pabrėžė architektas.
Tokios statybos kaštai yra apie 15–30 proc. didesni nei įprastos, tačiau energijos šildymui namas sunaudoja dešimt kartų mažiau. Vieno kvadratinio metro šildymui per metus turėtų būti sunaudota apie 15 kWh energijos. Tuo tarpu paprasto daugiabučio vieno kvadratinio metro šildymui sunaudojama 140 kWh per metus. Ar pavyks sukurti nacionalinį taupų statinį, sužinosime jam pirmą kartą peržiemojus. Tuomet bus atlikti reikalingi matavimai ir suteikti atitinkamas savybes patvirtinantys sertifi katai. Bent jau taip tikisi autoriai.
Vadinamojo „pasyvaus namo“ statybos metodai gali būti pritaikyti ir pasenusių pastatų atnaujinimui. Tačiau R. Kripas pabrėžė, kad modernizuoti senus pastatus laikantis šių principų yra brangu. Tektų ne tik apšiltinti fasadą, bet keisti langus, duris ir net vamzdynus. Mūsų daugiabučiai pastatyti taip, kad šiluma iš jų veržiasi lauk per visas ertmes, o tokių namų labai daug.
Žvilgsniai kyla į saulę
Penktadalis parodos dalyvių pristatys statybose naudojamus gaminius, kurių pagalba energija arba taupoma, arba kuriama alternatyviais būdais, pritaikant naujas šildymo technologijas.
Bendrovės „Vilpra“ atsinaujinančios energetikos padalinio vadovas Jurgis Vėgėlė sakė, jog parodai ruošia modernius, kietojo kuro granulėmis kūrenamus šilumos katilus, šilumos siurblius bei saulės kolektorius. Pasak jo, nė vienas šių produktų nėra didelė naujiena, tačiau dėl mažėjančių savo ir kylančių dujų bei elektros kainų jie darosi vis populiaresni. Kietojo kuro granulėmis kūrenamas katilas ypatingas tuo, kad iš medžio atliekų bei pjuvenų gaminamų granulių į jį pakanka prikrauti tik kartą per savaitę. „Tai lietuviui suprantamas ir artimas aparatas“, – juokavo J. Vėgėlė.
Specialistai tikisi, kad didžiausio susidomėjimo sulauks saulės kolektoriai, kurie pastaruoju metu pamažu pinga. Visoje Europoje jų gaminama ir naudojama vis daugiau. Pavyzdžiui vien Austrijoje 2007 metais saulės kolektorių buvo įrengta 1 milijonas kv. metrų. Tuo tarpu Lietuvoje – tik 330 kv. metrų. Vieno nedidelio saulės kolektoriaus modulio pakanka sušildyti 60 proc. keturių asmenų šeimos per metus suvartojamo šilto vandens. Apskaičiuota, kad investicijos į šį energijos šaltinį atsiperka maždaug per 12 metų, bet pabrangus elektrai atsipirkimas ženkliai sutrumpėja. „Šildytis saulės kolektoriais tikrai tuoj bus pigiau, nei importuojamomis gamtinėmis dujomis“, – įsitikinęs J. Vėgėlė.
Rinką stebi vokiečiai
Į Lietuvos atsinaujinančios energetikos šaltinių rinką nusitaikė ir Vokiečių kompanija „Sonentechnics“, pati gaminanti ir parduodanti saulės kolektorius Italijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Libane ir Sirijoje. Bendrovė dalyvaus „Restoje“, nes tikisi susirasti partnerių ir Lietuvoje, kurie prekiaus jų kolektoriais mažmeninėje rinkoje. „Norėtume turėti kuo platesnį partnerių ratą Lietuvoje, nes galime greitai patenkinti net ir labai didelį savo produkcijos poreikį“, – sakė „Sonentechnics“ pardavimų vadovas Valdemaras Pankratovas.
Vokiečių verslininkai akylai stebi mūsų teisinę bazę ir tikisi, kad ateityje žmonės pirks saulės kolektorius ne tik savo reikmėms. Pasak V. Pankratovo, Vokietijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse už saulės kolektoriais ar vėjo jėgainėmis išgautą elektros energiją, patekusią į bendrą energetikos sistemą, jų savininkams mokama iki trijų kartų didesniu tarifu nei už generuojamą kitais būdais. „Lietuva irgi turės prisidėti prie bendrų Europos bei kitų pasaulio šalių susitarimų iki 20 proc. reikalingos elektros energijos gauti iš alternatyvių, atsinaujinančių šaltinių“, – svarstė pašnekovas.
Pasak bendrovės „Vadasiga“ vadovo Vaclovo Daukinčio, svarbu ne tik išgauti elektros energiją iš ekologiškų alternatyvių šaltinių, bet ir ją racionaliai naudoti. Bendrovė parodoje pristatys naujos kartos apšvietimo lempas, pritaikomas pramoninių objektų, prekybos centrų ir gatvių apšvietimui, kurios sunaudoja dešimt kartų mažiau elektros energijos nei analogiškos kaitrinės lempos.
Mindaugas Šalavinis
