„Nei elektrinis, nei joks vandenilinis autobusas karo zonoj nevažiuoja“ – taip atkerta į kritiką dėl taršos

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

Viešojo transporto stotelėse lūkuriuojantys jonaviškiai giria miesto autobusus – jais važiuoti esą patogu: 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išprievartavimu įtariamas ugniagesys teismo lauks laisvėje – paaiškėjo daugiau įvykio aplinkybių

Kristinos ir Josifo namas po liūties pakibo ant skardžio: „Nežinom, ką mums čia daryti“

Estija uždirbs priimdama Švedijos kalinius – per mėnesį už kiekvieną gaus po 8,5 tūkst. eurų

„Neblogai, Jonava nesiskundžia transportu.“ 

 „Viskas patinka, sėdi ir važiuoji.“ 

„Jei jis man nepatinka, einu pėstute, pasivaikščiojimas, gyvybė – kiek čia tos Jonavos yra.“ 

O štai dėl viešojo transporto grafikų – daug priekaištų:  

„Šeštadienį, sekmadienį galėtų būti į kapines papildomų dar, nes nuvažiuoji ir nebūna su kuo parvažiuoti.“  

„Sekmadienį kas 2-3 valandas, norėtųsi tankiau.“ 

Daugiau autobusų pirkti neišgali

Jonavos valdžia sako, kad viešąjį transportą vis stengiasi tobulinti, perka ir naujus autobusus. Trečdalis jų jau elektriniai, dalis pirkti už paskolą ar paramą.  

Įmonės „Jonavos autobusai“ vadovas atvirauja – daugiau ratuotų pirkinių biudžetas nepatempia, esą be miesto dotacijos sunkiai beišsiverstų. 

„Virš milijono metams gaunasi. Tai priklauso ne nuo mūsų veiksnių. Ir kuro akcizas, ir algų pakėlimas, mokesčių pakeitimas – praktiškai įtakojama nuo centrinės valdžios“, – teigė įmonės direktorius Otaras Urbonas. 

Susisiekimo ministerija pirmą kartą istorijoje atveria daugelio savivaldybių viešojo transporto duomenis. Skaičiai įspūdingi – per metus Lietuvos viešasis transportas nuvažiuoja beveik 1,5 milijardo kilometrų, o piliečiai juo pasinaudoja per ketvirtį milijardo kartų. 

Ir nors viešasis transportas Lietuvoje gan populiarus, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kritikuoja savivaldybes, kad net du trečdaliai jo vis dar dyzelinis ir taršus.  

„Tik 20 procentų autobusų Lietuvoje yra elektriniai. Reiškia, turime kur judėti, nes didžioji dalis – 65 procentai – yra dyzeliniai autobusai, kurie sudaro didžiąja dalį emisijų“, – sakė ministras. 

Seniausias autobusas – Šilalėje

Vidutinis Lietuvos viešojo transporto priemonių amžius – 11 metų. Deja, dalyje mažesniųjų – Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Rokiškio – savivaldybių autobusai skaičiuoja dešimtmečius, o seniausias važinėja Šilalės keliais – jis gamintas dar praeito amžiaus pabaigoje.  

Dalis savivaldybių į ministro priekaištus dėl taršių ir senų autobusų atkerta – pirkti naujiems neturi pinigų, kitos sako visaip suka galvą. 

„Kartais paliūdim, kad ne visada finansavimo priemonės labai lanksčios ir ta dalis Europos Sąjungos lėšų ne visada yra tokia, kokios mes norėtume“, – kalbėjo Jonavos vicemeras Povilas Beišys. 

„Elektriniai autobusai brangūs, ne pats pigiausia malonumas, tačiau yra ir Europos parama, ir fondai, ir įvairios programos, per regionines priemones. Neturiu nurodinėti savivaldybėms – jos tą žino ir dėlioja planus. Gal tas duomenų parodymas jas labiau paskatins“, – sakė E. Sabutis. 

Tačiau Kauno įmonė rėžia drąsiai, kad tai tik gražios kalbos, o realybėje pinigų jie negauna, visa finansinė našta gula ant miesto biudžeto ir pačios įmonės. 

„Europos Sąjungos pinigų paskirstymas buvo per regionus, Kauno regione gal 8 savivaldybės pasirinko ne transporto atnaujinimą, o kitus savivaldybėms būtinus darbus ar investicijas“, – teigė „Kauno autobusų“ vadovas Mindaugas Grigelis. 

Kaunas yra vienas iš trijų didžiųjų miestų, jam su Vilniumi ir Klaipėda tenka liūto dalis visų šalies viešojo transporto kelionių ir keleivių. 

„Orientuotis labiausiai turėtume į tai, kad trijuose didžiuosiuose miestuose pirmiausia būtų elektrifikuojama ir keičiami į elektrinius autobusus“, – sakė E. Sabutis. 

Bijo dėl elektros trikdžių

Tik, matyt, orientuotis jau turės patys ir Vilnius, ir Kaunas, ir Klaipėda. „Kauno autobusų“ vadovas kelia klausimą, ar tikrai vien elektrinis viešasis transportas geriausia perspektyva ir primena karą Ukrainoje bei pavasarį buvusius elektros tiekimo trikdžius Ispanijoje bei Portugalijoje.  

„Stebėdami situaciją Ukrainoje, kai važiuoja tik dyzeliniai autobusai ir paramą skiriam tik už dyzelinius autobusus, nes nei elektrinis, nei joks vandenilinis autobusas karo zonoj nevažiuoja, mes turėtumėm kaip valstybė permąstyt savo strategiją ir pagalvot apie ekstremalias situacijas“, – kalbėjo M. Grigelis. 

Šiuo metu Lietuvoje tik Druskininkuose visi autobusai yra elektriniai. Siekiama, kad iki 2030 metų taip būtų visoje Lietuvoje. 

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: