Linų auginimu išgarsėjusios Upytės žemdirbiai iš šios verslo šakos nebeišgyvena. Todėl miestelio bendruomenė sumanė verstis augindama rugius ir iš jų šiaudų statydama šiltus ekologiškus namus, rašo „Lietuvos žinios“.
Upytiečių sumanymą parėmė Pasaulio aplinkos fondas. Iš šio fondo, taip pat Žemės ūkio ministerijos bei Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenė gavo per 400 tūkstančių litų savo sumanymui įgyvendinti.
Bendruomenės eksperimentas
Šiaudinį namą Upytės gyventojai mano pasistatyti ir įtaisyti per būsimą vasarą. Pirmame jo aukšte numatyta įrengti linininkystei skirtą ekspoziciją. Planuojama, kad ten atėjusieji būtų mokomi verpti, austi, spausti linų sėmenų aliejų bei gaminti valgius su sėmenimis.
Namo palėpėje, po šiaudiniu stogu, numatyta įrengti bendruomenės salę. Šis ypatingas namas stovės netoli Upytės malūno, kuriame įsikūręs linininkystės muziejus. Neabejojama šiaudų namą tapsiant traukos centru.
Upytės bendruomenės narys, šiame miestelyje įsikūrusio Eksperimentinio linininkystės ūkio direktorius bei žemės ūkio bendrovės pirmininkas Audrius Zalatorius LŽ teigė, jog miestelio gyventojai ryžosi eksperimentui. Atliekant šį eksperimentą ketinama išbandyti Lietuvoje primirštą statybinę medžiagą - rugių šiaudus ir pasimokyti statybos amato.
"Pasaulio aplinkos fondas bei kitos institucijos pinigų skyrė tik statybinėms medžiagoms. Statyti šiaudų namą mūsų žmonės privalės už dyką. Todėl pasidarbuoti ir pasimokyti amato paslapčių galės daugelis. Tikimės, kad, prižiūrimi specialisto ir perpratę šios statybos gudrybes, žmonės ims plėsti gerąją patirtį", - teigė A.Zalatorius.
Antra priežastis, kodėl sumanyta statyti šiaudų namą, - bendruomenės noras įrodyti, jog visai nevertinami rugių šiaudai yra puiki statybinė medžiaga. Todėl tikimasi, kad išpopuliarėjus šiaudinių namų statybai bus daugiau auginama rugių, o parduodami šios žemės ūkio kultūros šiaudai žemdirbiams duos naudos.
Šiluma ir jaukumas
Pasak A.Zalatoriaus, ėmęsi domėtis šiaudinių namų statyba upytiečiai išsiaiškino, kad jie gana populiarūs JAV, Kanadoje, Vokietijoje. Lietuvoje tokių namų pastatyta labai nedaug, tačiau neabejojama, kad namai iš šiaudų turi perspektyvų.
"Esame numatę savąjį namą statyti iš medienos ir šiaudų. Į medinį karkasą dėsime kietai suspaustus šiaudų briketus, vėliau juos aptinkuosime. Stogą taip pat dengsime šiaudinį. Turima duomenų, kad tokie stogai, dengti praėjusio amžiaus pabaigoje, tarnaudavo po 30-40 metų. Gyvenantieji po šiaudų stogu džiaugdavosi name tvyrančia šiluma", - teigė A.Zalatorius.
Jis pabrėžė, jog namų, kurių sienos šiaudinės, gyventojai, taip pat akcentuoja šių namų šilumą ir ypatingą jaukumą.
Šiaudai statybose - "nelegalai"
"Šiaudai statyboje ne tik nepopuliarūs, bet jie nėra įteisinti kaip statybinė medžiaga. Pastatę šiaudų namą, mes tikimės pralaužti ledus ir pasiekti, kad šiaudai būtų įteisinti kaip medžiaga, skirta statyboms", - teigė A.Zalatorius.
Ekologišką namą numatyta kūrenti taip pat rugių šiaudais. Atkreipus dėmesį, kad šiaudų namas gali labai greitai užsidegti, buvo paaiškinta: šiaudų briketai taip kietai suspaudžiami, jog tarp jų beveik nelieka oro tarpų. Todėl net ir užsidegusio tokio namo apanglėja vien sienos, liepsnos jame įsiplieskia labai sunkiai.
Daiva Baronienė
