Netikėtai užblokuota, pamesta ar dėl saugumo apribota banko kortelė gali tapti nemalonia staigmena, ypač jei žmogus užsienyje neturi grynųjų pinigų ar alternatyvios atsiskaitymo priemonės.
Bankų atstovai sako, kad su nesklandumais susiduria retai, tačiau keliautojams pataria iš anksto pasiruošti ir žinoti, ką daryti, kad netikėta situacija nesugadintų atostogų.
Su problemomis susiduria retai
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas atkreipė dėmesį, kad vykstant į užsienį apie savo kelionę bankui pranešti nebūtina.
„Visose mokėjimo kortelėse yra aktyvinta galimybė atsiskaityti bet kurioje užsienio šalyje, kurioje priimamos „Mastercard” kortelės. SEB klientai patys gali valdyti šią funkciją (išjungti, kai yra Lietuvoje, ir įjungti, kai išvyksta) interneto banke ir mobiliojoje programėlėje“, – dalijosi banko atstovas.
Tuo metu „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė pabrėžė, kad jų klientai retai skundžiasi nesklandumais atsiskaitinėjant užsienyje, o kortele pasinaudoti negalima, tik tada jei lankomoje šalyje yra draudžiamos kortelių operacijos.
„Operacijos kortele negalimos Irane, Sirijoje, Kuboje, Sudane, Rusijoje, Baltarusijoje. Taip pat negalima atlikti operacijų Kryme“, – nurodė banko atstovė.
„Revolut“ bankas pabrėžė, kad paprastai atsiskaitymas kortele yra patogiausias būdas, o su nesklandumais atsiskaitinėjant kortelėmis susiduriama tik regionuose, kuriuose mokėjimo kortele infrastruktūra yra mažiau išvystyta arba kuriuose vietos prekybininkų sistemos nėra visiškai suderinamos su tarptautinėmis kortelių schemomis.
Šiuose regionuose gali susidurti su problemomis
„Revolut“ nurodo, kad siekia klientams užtikrinti sklandžią mokėjimo patirtį, kad ir kur jie būtų, tačiau tai padaryti pavyksta nevisada.
Su nesklandumais dažniausiai susiduriama regionuose, kuriuose mokėjimo kortele infrastruktūra yra mažiau išvystyta arba kuriuose vietos prekybininkų sistemos nėra visiškai suderinamos su tarptautinėmis kortelių schemomis.
„Istoriškai ten vis dar populiaru atsiskaityti grynaisiais, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, kai kuriuose Azijos ar Afrikos regionuose. Nuolat bendradarbiaujame su savo partneriais globaliai, kad pagerintume kortelių priėmimą“, – dalijosi bankas.
„Revolut“ atkreipė dėmesį, kad atsiskaitinėjant kortele užsienyje yra svarbu pamąstyti ir apie saugumą, kadangi pasitaiko sukčiavimo atvejų.
Pasak banko, sukčiavimo atsiskaitant mokėjimo kortele rizika paprastai didesnė tose vietose, kur prasti prekybos vietų saugumo standartai, pavyzdžiui, neprižiūrimi mokėjimo terminalai degalinėse, gatvės turgavietėse, senesnės kartos bankomatai, ypač turistų gausiai lankomose vietovėse.
„Visada patariame klientams būti atsargiems, kai jų prašoma perbraukti kortele arba kai įrenginiai atrodo pažeisti, ir, jei įmanoma, naudotis bekontakčiais arba mobiliaisiais mokėjimais, taip bus užtikrintas didesnis saugumas.
Abejodami dėl saugumo „Revolut“ klientai gali atsiskaityti vienkartinėmis virtualiomis mokėjimo kortelėmis, o kilus įtarimams užšaldyti kortelę tiesiogiai programėlėje ir susisiekti su mumis per mūsų programėlėje esančią pokalbių funkciją. Taip pat rekomenduojame programėlėje įjungti vietovės atpažinimo funkciją“, – nurodė „Revolut“.
Banko duomenimis, fizinės vagystės sudaro apie 40 proc. neautorizuoto sukčiavimo (kai finansinis sukčiai veikia be žmogaus žinios) atvejų. Tai itin aktualu vasaros laikotarpiu, kai žmonės daugiau keliauja, daugiau laiko leidžia renginiuose, viešose vietose.
„Dažniau būdami tarp žmonių, patiriame ir didesnę „naršymo per petį“ riziką, kai piktavaliai pirmiausia pamato telefonų ir banko programėlių slaptažodžius, kuriais vėliau bando pasinaudoti ir apeiti saugumo priemones ar tiesiog nugvelbia neužrakintus įrenginius“, – komentavo „Revolut“.
Pataria, kaip išvengti nesklandumų
G. Giržadas pataria, kad prieš keliaujant, svarbiausia pasitikrinti kortelės galiojimo trukmę ir taikomus atsiskaitymo apribojimus.
„Siekiant išvengti nesklandumų keliaujant užsienyje, rekomenduojame klientams prieš kelionę pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs kortelės galiojimo laikas, ar nesate patys nustatę atsiskaitymo užsienio šalyse apribojimų.
Pastarąjį funkcionalumą SEB banko klientai gali valdyti mobiliojoje programėlėje ir interneto banke“, – nurodė specialistas.
Tuo metu „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas pasidalijo specialiai savo keliaujantiems klientams parengta atmintine:
- Nereikia informuoti banko, kai vykstate į užsienį.
- Turėkite dvi korteles tam atvejui, jei viena būtų pamesta arba pavogta.
- Jeigu praradote kortelę, nedelsdami ją užblokuokite naudodamiesi mobiliąja programėle arba interneto banku.
- Atkreipkite dėmesį, kur priimamos „Mastercard“ kortelės – visose prekybos vietose pasaulyje, kur yra „Mastercard“ logotipas ir pardavėjas priima tokio tipo korteles.
- Naudokite išmaniuosius atsiskaitymus (Apple Pay, Google Pay, ir pan.) ir pasiimkite įrenginį su savimi į kelionę.
- Auksinės ir platininės kreditinės kortelės, taip pat jaunimui skirta debetinė Mastercard Web kortelė suteikia nemokamą grynųjų išgryninimo limitą visame pasaulyje – tokiais atvejais, kai be grynųjų neapsieisite. Naudokite tik vietinę valiutą (grynindami pinigus iš bankomato, kad išvengtumėte papildomų mokesčių).
- Įsitikinkite, kad atsiskaitymas internetu yra įjungtas, jei planuojate apsipirkti internetu.
- Visada tikrinkite informaciją POS terminale. Jei operacija atmetama, paimkite kvitą su nurodyta atmetimo priežastimi.
- Visada turėkite su savimi telefoną ir „Swedbank“ programėlę – galėsite tikrinti / keisti kortelės operacijas, statusą, limitus.
- Kai kurios įmonės priima tik kreditines korteles (pvz., automobilių nuomos bendrovės), tad jei įmanoma – pasitikrinkite priėmimo sąlygas prieš kelionę.
- Atkreipkite dėmesį, kad už atsiskaitymus ne eurais gali būti taikomas banko mokestis bei „Mastercard“ valiutų keitimo kursas, viršijantis ECB kursą – priklausomai nuo jūsų kortelės tipo. Dabartinius kursus ir galutinę sumą galite pasitikrinti valiutų keitimo skaičiuoklėje
- Neleiskite niekam paimti ar naudoti jūsų kortelės.
Atsiskaitymas taiko mokesčius
SEB banko atstovas pažymėjo, kad papildomi mokesčiai atsiskaitinėjant kortele užsienyje taikomi tik tada, kai kortelės sąskaita yra tvarkoma eurais, o atsiskaitymas vyksta kita valiuta.
Tokiais atvejais kortelės sąskaitos valiuta automatiškai keičiama į atsiskaitymo valiutą pagal „Mastercard“ nustatytą atsiskaitymo kursą, kuris galioja operacijos duomenų tvarkymo dieną, o operacijai yra taikomas valiutos keitimo mokestis (2,65 proc.).
Visgi G. Giržadas pasidalijo, kaip atsiskaitinėjant kita valiuta galima sutaupyti.
„Šalyse, kurios valiuta nėra eurai, mokėjimo kortelių skaitytuvuose arba bankomatuose leidžiama pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti – eurais ar tos šalies valiuta. Dažniausiai siūlome rinktis vietos valiutą.
Jeigu pasirinktumėte atsiskaitymą eurais, jums bus pritaikytas ir valiutos keitimo kursas, ir kiti galimi papildomi užsienio šalies banko (kurio bankomatu ar kortelių skaitytuvu naudojatės) mokesčiai. Praktika rodo, kad atliekant operaciją tos šalies, kurioje atsiskaitoma, valiuta, dažniausiai šis atsiskaitymas būna pigesnis nei mokėjimas eurais“, – pažymėjo SEB banko atstovas.
Šiam patarimui paantrino ir „Revolut“.
„Jei klientas pasirenka mokėti ne vietine valiuta (pvz., eurais, o ne Lenkijos zlotais keliaudamas Lenkijoje), valiutos konvertavimą atliks prekybininko bankas, kuris paprastai taiko prastesnį valiutos keitimo kursą ir paslėptus mokesčius“, – dalijosi bankas.
Mokestį atsiskaitant už prekes užsienyje kita valiuta (ne eurais) taiko ir „Luminor“ bankas.
„Atsiskaitant kortele kita valiuta nei eurai, operacijos suma yra konvertuojama į eurus iš operacijos valiutos pagal „VISA“ valiutos konvertavimo kursą.
„VISA“ konvertavimo kursas susideda iš Europos Centrinio Banko valiutos keitimo kurso ir „VISA“ taikomo valiutos konvertavimo mokesčio. Prie „VISA“ valiutos konvertavimo kurso yra pridedamas „Luminor“ valiutos keitimo mokestis“, – nurodė A. Mincienė.
„Luminor“ atstovė atkreipė dėmesį, kad dažnai palankesnis valiutos keitimo mokestis taikomas atsiskaitant kredito kortele. Pvz., šiuo metu „Luminor Black“ kortele 2,45 proc. nuo atsiskaitymo sumos, „Visa Debit“ – 2,65 proc.
Išleidžia ne tradicinėse kryptyse
Lietuvių išlaidos tradicinėse kelionių kryptyse mažėja, vis daugiau keliaujančiųjų renkasi kryptis Azijoje, rodo finansų programėlės „Revolut“ kelionių išlaidų ataskaita.
Daugiausiai lietuviai šio banko kortelėmis atsiskaito Lenkijoje (15 proc. visų išlaidų užsienyje), Jungtinėje Karalystėje (8 proc.), Ispanijoje (8 proc.), Vokietijoje (6 proc.) Italijoje (6 proc.), Norvegijoje (5 proc.), Prancūzijoje (5 proc.), Nyderlanduose (4 proc.), JAV (4 proc.), Švedijoje (4 proc.). Išlaidos populiariausių šalių dešimtuke sudaro net 65 proc. visų lietuvių išlaidų užsienyje.
Visgi apsipirkti pigiau lietuvius anksčiau viliojusi Lenkija, panašu, pro truputį praranda populiarumą – pernai lietuviai ten išleido 18 proc. mažiau. Lietuvių išlaidos Jungtinėje Karalystėje taip pat mažėjo 12 proc.
Didžiausią lietuvių išlaidų užsienyje dalį vis dar sudaro maisto produktai (26 proc.), tad apsipirkimo Lenkijoje tendencija, nors ir menkstanti, dar tikrai neišblėso. Išlaidos maitinimo įstaigose, restoranuose bei apsipirkimas prekybos centruose sudaro po 21 proc. Išlaidų užsienyje.
Pasak „Revolut“, akivaizdžiai padaugėjo lietuvių atsiskaitymų Azijoje. Tarp populiariausių Lietuvos keliautojų krypčių – Šri Lanka (+124 proc.), Japonija (+75 proc.), Vietnamas (+68 proc.), Pietų Korėja (+40 proc.).
Pokyčiai, susiję su kelionių krypčių pasirinkimu ir kelionių stiliumi, tikėtina, tęsis, nurodo „Revolut“. Jautrumas kainoms ir smalsumas skatina keliautojus rinktis ne tik įprastus, bet ir egzotiškesnius kelionių maršrutus. Pavyzdžiui Šri Lanka ir Vietnamas yra stiprios pretendentės patekti tarp 15 populiariausių Lietuvių kelionių krypčių.
Lietuviai vis aktyviau keliauja
Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, keliautojų skaičius Lietuvoje nuosekliai auga.
Gegužę LTOU tinklas aptarnavo daugiau kaip 678 tūkst. keleivių ir antrą mėnesį išliko lyderis tarp Baltijos šalių oro uostų.
LTOU duomenimis, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius siekė beveik pusę milijono ir buvo 6,6 proc. didesnis lyginant su praėjusių metų geguže. Kauno ir Palangos oro uostuose keleivių srautai irgi auga.
Keleivių statistika rodo, kad LTOU tinklas antrą mėnesį iš eilės lenkia Rygos oro uostą, o gegužę atotrūkis viršijo 6 procentus: Rygoje aptarnauta 638,4 tūkst. keleivių, o Lietuvos oro uostuose – 678,4 tūkstančio.
Skelbiama, kad Vilniaus oro uosto paslaugomis gegužę pasinaudojo 497 tūkst. keleivių, Kauno – beveik 143 tūkst., Palangos – 38,6 tūkstančio. Lyginant su praėjusių metų gegužės rodikliais, visuose oro uostuose pasiektas keleivių skaičiaus augimas, nors bendras skrydžių skaičius išliko panašus.
Tuo metu šį balandį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta 604 tūkst. keleivių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, šiemet balandį keleivių srautas buvo 12 proc. didesnis.
Vilniaus oro uoste aptarnauta 430 tūkst. keleivių, o tai yra 6 proc. daugiau negu 2024 metų balandį.
Tuo metu Kauno oro uoste – per mėnesį aptarnauta per 136 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau negu 2024 metų balandį).
21 proc. augimas fiksuotas Palangos oro uoste, kurį savo kelionėms rinkosi 37 tūkst. keleivių per balandžio mėnesį.
Per balandį LTOU tinkle aptarnauta daugiau nei 5,1 tūkst. skrydžių (9 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu metu). Vilniaus oro uoste skrydžių pagausėjo 5 procentais. Kauno oro uoste skrydžių daugėjo 24 proc., o Palangoje – 12 procentais.
Populiariausi pagal aptarnautų keleivių skaičių reguliarūs maršrutai 2025 metų balandį LTOU tinkle buvo: Londonas (Lutono oro uostas), Kopenhaga (Danija), Londono (Stanstedo oro uostas), Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
