„Ponas Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas. – Na, galbūt mes ir šiek tiek patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusija gali būti pakelta, bet manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas, o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai, vis dėlto turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo.“
ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai. Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.
Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.
Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.
„Aš manau, kad šiandien dieną mes galime konstatuoti, kad Lietuvos pozicija visais lygiais, pradedant nuo prezidento ir baigiant Seimo komitertais yra absoliučiai vienoda, yra labai tvirta ir mes pasinaudosime visomis galimybėmis, tame tarpe ir veto teise, kad šitokie sprendimai nepraeitų ir nebūtų įgyvendinti“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, jog „lobistiniais tikslais naudojamas maisto krizės argumentas yra Rusijos propagandos atspindys, kuriuo siekiama šantažuoti tarptautinę bendruomenę, nors iš tiesų kalio trąšų poveikis maisto saugumui Afrikos šalyse yra labai ribotas“.
Komitetai pabrėžė, kad „griežtai nepritaria jokiems kompromisams, kurie švelnintų anksčiau Baltarusijai įvestas sankcijas ir paliktų galimybę taikyti išlygas Baltarusijos trąšų oligarchams ar įmonėms“.
Į Briuselį atvykus A. Guterresui, nerimauta, jog klausimas gali aštrėti: JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.
„Tai yra visiškai nepateisinama, juo labiau, kad tas vadinamasis maisto klausimas yra sprendžiamas kitais, alternatyviais, būdais“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis teigė EVT „preventyviai pasisakęs“ prieš galimas išimtis iš sankcijų, teigdamas jog tai būtų „prieštaraujantis visiems mūsų principams sprendimas“.
G. Nausėdos teigimu, išimtys silpnintų sankcijas, padidintų galimybes jas apeiti, kas apsunkintų jų įgyvendinimą, be to, sudarytų galimybes Rusijai ir Baltarusijai gauti papildomų pajamų.
Briuselio temomis rašantis portalas „Politico“ teigia, kad Lietuvos pozicija remia ir kiti sankcijų „vanagai“ – Latvija, Estija bei Lenkija.
