Tiesa, pasak ekspertų, išaugus nekilnojamojo turto paklausai, ir taip aukštos butų kainos gali dar labiau šoktelėti į viršų. O perkantiems daugiau nekilnojamojo turto, įsigyjantiems investicinius būstus, Lietuvos bankas žada sugriežtinimus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šiuo metu norintiems gauti būsto paskolą ir įsigyti pirmuosius namus reikia turėti sutaupius bent 15 procentų būsto vertės pradiniam įnašui.
Sostinėje vidutinis 2 kambarių butas senesnės statybos name kainuoja maždaug 100 tūkstančių eurų. Norėdamas gauti paskolą banke, gyventojas turi būti sukaupęs 15 tūkstančių eurų. Tai sunkiai suvokiama TV3 žinių kalbintiems žmonėms:
„Jaunas žmogus, jam paprasčiausiai tokį kapitalą [surinkti] pakankamai sudėtinga. O suma tikrai nemaža gaunasi, jeigu 15 procentų nuo 100 tūkstančių, tai yra pakankamai daug.“
„Labai sunku. Praktiškai, aš sakyčiau, neįmanoma. Mano atveju labai pasisekė, nes turėjau kur gyventi, su tėvais.“
„Iš tikrųjų, 15 procentų nuo 200 tūkstančių, tai pasižiūrėkit, kiek tu turi turėti pinigų savo grynų. Ir juos, aišku, reikia užsidirbti, tada turi gyventi, kaip aš sakau, kokiam nors kaimelyje, kur nėra butų nuomų, vandentiekių, nieko už nieką nereikia mokėt.“
„Gyventojams yra tikrai nelengva gauti būsto paskolą, ypač pirmam būstui, dėl to didelio pradinio įnašo. Nes auga juk ne tik NT kainos, bet auga ir pragyvenimo išlaidos“, – sutiko ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Išduodama dvigubai daugiau paskolų
Lietuvos bankas ketina koreguoti Atsakingojo skolinimo nuostatus ir taip suteikti būsto neturintiems asmenims daugiau galimybių. Pritarus pakeitimams, pradinio įnašo dalis pirmajam būstui sumažės – vietoj esamų 15 procentų reikės sumokėti tik 10 procentų.
Tai reiškia, kad asmeniui, norinčiam įsigyti pirmąjį būstą už 100 tūkstančių eurų, vietoj 15 tūkstančių eurų santaupų užteks 10 tūkstančių.
Šiuo metu išduodamų paskolų skaičius yra kone dvigubai išaugęs nei buvo prieš metus, mat yra žymiai sumažėjusi palūkanų norma.
„Tie žmonės, kurie porą metų laukė, nepirko būsto dėl to, kad palūkanos buvo labai didelės, staiga puolė į rinką. Ir dabar tiek namų, tiek ir butų sandorių skaičiaus augimas yra dviženklis“, – sakė A. Izgorodinas.
Dėl didesnės paklausos sparčiai auga nekilnojamojo turto kainos. Brokeriai pastebi, kad gyventojai išperka butus dar net nespėjus jų pastatyti.
„Miestas kompaktiškėja, auga. Ir šiuo metu bent jau Vilnius yra augantis miestas. Ir demografija tą rodo, ir gimstamumas“, – teigė „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Ne pirmam būstui sąlygos griežtėja
Kad žmonės nepasiimtų per didelių paskolų, kurių vėliau nebegali išsimokėti, Lietuvos bankas siūlo vadinamąjį saugiklį. Kadangi pastaraisiais metais palūkanų normos reikšmingai keitėsi, numatomas reikalavimas – mėnesio įmoka neturėtų viršyti pusės uždirbamų pajamų, net jei palūkanų norma pasiektų 6 procentus.
Visgi tiems, kurie nori pasiimti antrą ar paskesnę paskolą būstui – dažniausiai tai būna investicija – paskolų sąlygos griežtėja. Visiems be išimčių bus taikomas 30 procentų pradinis įnašas.
„Aš manau, kad konkrečiai jiems šita situacija labai stipriai nepasikeis. Tikėtina, kad tie žmonės, kurie perka jau ten antrą, trečią būstą, jie iš esmės gali sau leisti praktiškai visą tą būstą nupirkti būtent iš savo lėšų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Jei Lietuvos bankas nuspręstų keisti Atsakingojo skolinimo nuostatus, pokyčiai įsigaliotų jau nuo kitų metų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
