Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad LEZ steigimui preliminariai reikėtų 21,18 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Didžiausia dalis – 13,48 mln. eurų – būtų skirta šilumos tinklams, dar 2,67 mln. eurų reikėtų buitinių nuotekų tinklams, 2,59 mln. eurų – kompensacijai už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Pagal projektą, Visagino LEZ būtų steigiama 49 metams. Joje būtų galima vykdyti prekybos, gamybos ir paslaugų veiklą, išskyrus teisės aktuose numatytas draudžiamas ir ribojamas veiklos rūšis.
Planuojama LEZ teritorija siektų 223,7 ha. Pagrindinė jos dalis – apie 212,4 ha valstybinės žemės sklypas vakarinėje Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pusėje, planuoto trečiojo IAE bloko statybos teritorijoje.
Į zoną taip pat numatoma įtraukti sklypus buvusio karinio miestelio ir IAE aptarnavimo zonos teritorijose.
Ministerijos vertinimu, LEZ leistų efektyviau panaudoti šalia IAE esančią infrastruktūrą, kuri šiuo metu naudojama mažesne apimtimi nei leidžia jos pajėgumai.
Zoną ketinama vystyti etapais – pirmiausia planuojama įveiklinti apie 38 ha ploto teritoriją, kurioje būtų galima formuoti 10–15 ha dydžio pramoninės paskirties sklypus.
Ministerijos skaičiavimu, atsižvelgiant į kitų Lietuvos LEZ veiklos rezultatus, Visagino zonoje galėtų įsikurti 9–20 įmonių, galimų investicijų apimtis siektų nuo 40,3 mln. iki 411,6 mln. eurų, o naujų darbo vietų būtų sukurta nuo 425 iki 4,04 tūkst.
EIM teigia, kad LEZ steigimas turėtų prisidėti prie nedarbo mažinimo Visagine ir Utenos apskrityje, pritraukti investicijų bei skatinti regiono pramonės plėtrą.
Aplinkos ministerija turėjo pastabų dėl teritorijoje esančių miškų
Išvadą dėl projekto pateikusi Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu numatoma Visagino LEZ teritorijai priskirti 144,7 ha miškų, kurie zonos plėtros metu būtų paversti kitomis naudmenomis.
Ministerija teigia tam nepritarianti ir siūlo LEZ teritoriją numatyti kitose, ne miškingose vietose.
„Aplinkos ministerija nepritaria miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis, nepriklausomai nuo pasirinkto kompensavimo būdo“, – teigiama ministerijos išvadoje.
Institucija taip pat pridūrė, kad dalis planuojamos LEZ teritorijos patenka į branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas.
Tokiu atveju daliai veiklų reikėtų papildomų Energetikos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pritarimų.
Be to, ministerija kelia klausimų dėl žemės nuomos – projekte numatyta, kad pati LEZ būtų steigiama 49 metams, tačiau jos teritorijoje esantys sklypai zonos valdymo bendrovei be aukciono būtų išnuomojami 99 metams.
Aplinkos ministerija siūlo šiuos terminus susieti ir aiškiau reglamentuoti žemės nuomos santykius pasibaigus LEZ veiklai.
EIM teigia, kad po LEZ įsteigimo konkrečias jos teritorijos ribas patvirtintų Vyriausybė, o vėliau būtų skelbiamas tarptautinis zonos operatoriaus konkursas.
