Kaip nuo šiol mus pasieks svarbiausia informacija, ką daryti tiems, kurie nenori nieko keisti, ir ar tai turės įtakos kainoms?
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį gyventojams bus teikiamos elektroniniu būdu.
Norintys gauti popierines sąskaitas galės jų paprašyti – už jas papildomai mokėti nereikės.
Šį pakeitimą numato Seimo priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos.
Naujoji tvarka bus taikoma nuo kitų metų gegužės, o iki tol šilumos tiekėjai turės gyventojams priminti apie pasikeitimą.
Norint popierinės sąskaitos, reikės apie tai pranešti tiekėjui
Įsigaliojus pakeitimui, elektroniniu būdu teikiamos sąskaitos taps įprastu būdu gauti mokėjimo pranešimus už šilumą ir karštą vandenį. Gyventojai, kurie norės popierinių sąskaitų, turės apie tai pranešti savo šilumos tiekėjui.
Įstatyme numatyta, kad pageidavimą bus galima išreikšti telefonu, elektroniniu paštu, tiekėjo savitarnos svetainėje arba klientų aptarnavimo skyriuje.
Popierines sąskaitas tiekėjai turės pateikti nemokamai. Jei tiekėjas neturės galimybės sąskaitos pateikti elektroniniu būdu, vartotojui ji taip pat turės būti pateikta popierine forma.
Tiekėjas sąskaitose privalės pateikti aiškią informaciją apie jų teikimo tvarką.
Taigi gyventojams, norintiems toliau gauti popierinius mokėjimo pranešimus, reikės susisiekti su savo šilumos tiekėju ir išreikšti tokį pageidavimą.
Apie pokytį tiekėjai turės pranešti kas mėnesį
Iki 2027 m. balandžio 30 d. šilumos tiekėjai kiekvieną mėnesį sąskaitose ir savo interneto svetainėse turės aiškiai, paryškintu tekstu informuoti vartotojus, kad nuo gegužės 1 d. keičiasi sąskaitų pateikimo būdas. Ši pareiga įrašyta į įstatymo pakeitimą.
Vadinasi, apie artėjančią tvarką gyventojai turėtų būti informuojami ne vieną kartą.
Tačiau konkrečią tvarką, kaip savo klientams pateiks elektronines sąskaitas ir kaip bus priimami prašymai dėl popierinių, nustatys tiekėjai.
Energetikos ministerija nurodo, kad elektroninės sąskaitos turėtų mažinti administracines ir bendras šilumos tiekimo sąnaudas.
Pakeitimai įsigalios 2027 m. gegužės 1 d.
Šilumos kaina gali kilti, bet galutinę sąskaitą lems ir orai
Ekonomistas Tadas Povilauskas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prognozavo, kad, šilumos suvartojimui nesikeičiant, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šį sezoną gali būti vidutiniškai 15–20 proc. didesnė nei pernai.
Vis dėlto galutinė suma priklausys ir nuo oro: šiltesnę žiemą šilumos gali prireikti mažiau, todėl net ir brangiau kainuojantis energijos vienetas nebūtinai reikš didesnę sąskaitą.
„Manau, kad T. Povilauskas visiškai yra teisus – jeigu bus šiltesnė žiema negu užpernai, tai net ir brangiau mokėdami už tą energijos vienetą, tiesiog mums mažiau tų vienetų energijos reikės ir tikrai galime netgi mažiau galiausiai sumokėti“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis.
Laidoje ekonomistai taip pat svarstė, kaip valstybė galėtų reaguoti, jei šildymo kainos kiltų dar labiau.
A. Jaržemskio teigimu, valstybė galėtų svarstyti įvairius poveikio biokuro rinkai būdus – nuo kvotų ar kainų ribų iki eksporto muitų. Jis pabrėžė, kad sprendimus reikėtų sieti su konkrečia situacija ir stebėti, kokia bus žiema.
Tomas Karpavičius abejojo, ar valstybė turi parengusi aiškų planą tokiam atvejui.
„Labai norėčiau tikėti, kad planą turime, bet, kaip rodo istorija ir šiokie tokie politiniai, geopolitiniai, ekonominiai įvykiai, finansų krizės, dažnai paaiškėja, kad plano nėra. Tačiau labai tikiuosi, kad aš klystu“, – sakė T. Karpavičius.
Jis taip pat kalbėjo apie galimybes daryti įtaką vietinei biokuro rinkai – pavyzdžiui, per pasiūlą ar susitarimus su kaimyninėmis šalimis.
Šilumos kainoms įtakos turi ir biokuro atsargos: pasak T. Karpavičiaus, praėjusį sezoną šalčiausiu mėnesiu jų paklausa ir kainos smarkiai išaugo, todėl svarbu atsargas kaupti iš anksto.
Gyventojams ekonomistas patarė šildymo išlaidas įtraukti į mėnesio biudžetą ir pinigų šalčiausiems mėnesiams atsidėti iš anksto.
„Galime įsivertinti tą biudžetą, kiek mums reikėjo šildymo, ir tiesiog kiekvieną mėnesį, padalijęs tą sumą, atsidedi kažkokią sumą, kad, sakykime, šalčiausią mėnesį, kai ateina sąskaitos, nebūtų šoko“, – kalbėjo T. Karpavičius.
Daugėja prašymų dėl šildymo kompensacijų, savivaldybės nespėja jų nagrinėti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad brangesnio šildymo sezonui rengiasi ir kompensacijų prašantys gyventojai.
Rugsėjį savivaldybės sulaukė apie 58 tūkst. prašymų – pernai tuo pačiu metu jų buvo apie 49 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šį sezoną kompensacijomis vidutiniškai per mėnesį naudosis apie 171 tūkst. gyventojų. Jei šilumos kainos išaugtų 20–30 proc., tam prireiktų apie 94 mln. eurų – maždaug 18 proc. daugiau nei 2026 m. numatyta lėšų.
Savivaldybių atstovai Seimo komiteto posėdyje įspėjo, kad išaugus prašymų skaičiui ne visus juos pavyksta išnagrinėti iš karto.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė sakė, kad „visi gyventojai nori gauti kompensacijas nuo pirmo šildymo sezono mėnesio, tačiau tai įgyvendinti mes nesame pajėgūs“.
Prašymų nagrinėjimą, pasak savivaldybių atstovų, apsunkina ir stringančios informacinės sistemos.
Ilgas laukimas ypač svarbus mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems didesnes sąskaitas tenka apmokėti dar nesulaukus atsakymo dėl paramos.
Vis dėlto prašymą galima pateikti viso šildymo sezono metu, o kompensacija, ją paskyrus, gali būti išmokėta už visą sezoną nuo jo pradžios.
„Prašymus galima teikti per visą šildymo sezoną ir kompensacija bus padengta už visą šildymo sezoną nuo pat pradžių“, – posėdyje priminė SADM viceministras Tadas Vinokuras.
Prašymą galima pateikti internetu per SPIS arba savo savivaldybėje. Ar kompensacija galėtų priklausyti, gyventojai gali pasitikrinti SPIS skaičiuoklėje.
