Apie tai laidoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Kokios priežastys lemia gaisrus?
Ne vienerius metus jau kalbame apie šildymo sezono metu išaugusį gaisrų skaičių. Kokios priežastys vis dėlto tai lemia?
A. Gudžiauskas: Na, pagrindinės priežastys šaltuoju metų laiku, kaip matome, yra susijusios su gyventojų poreikiu šildytis namus. Ypač padaugėja gaisrų dėl netvarkingų krosnių arba netinkamo jų eksploatavimo, nevalytų dūmtraukių. Taip pat padaugėja gaisrų dėl elektros prietaisų ir elektros instaliacijos. Tačiau tuos gaisrus šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai lemia, kaip minėjau, poreikis šildytis.
Ar gyventojai reaguoja į ugniagesių perspėjimus?
Ar gyventojai reaguoja į ugniagesių perspėjimus? Nes apie šias problemas jau kalbama ne vienerius metus. Ar vis dėlto perspėjimai yra ignoruojami? Ką pastebite iš savo patirties?
A. Gudžiauskas: Na, kalbant apie gaisrų statistiką, ji mums rodo, kad žmonės nelabai atsižvelgia į mūsų patarimus. Mes prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią rengiame įvairias prevencines kampanijas, naudojame informacines priemones, kad primintume žmonėms, jog reikia atsakingai pasiruošti šildymo sezonui, susitvarkyti savo krosnis, būtinai išsivalyti dūmtraukius.
Tačiau kiekvienais metais sulaukiame daugybės gaisrų ir nemažai žmonių žūsta būtent tokiuose, su šildymu susijusiuose gaisruose. Matyt, tenka konstatuoti, kad žmonės vis dėlto dar pernelyg neatsakingai į tai žiūri.
kokia yra tinkamiausia prevencija?
Kokia šiuo atveju turėtų būti tinkama prevencija, kad gyventojai galėtų tinkamai pasiruošti šildymo sezonui ir užbėgti nelaimėms už akių?
A. Gudžiauskas: Na, pirmiausia reikėtų prieš kiekvieną šildymo sezoną įsivertinti savo šildymo sistemos būklę, pasitikrinti, vizualiai apsižiūrėti. Geriausia būtų, žinoma, pasikviesti specialistus, kurie šį dalyką supranta ir išmano.
Būtina išvalyti visas angas, dūmtraukius, dūmtakius savo šildymo krosnyse ar katiluose, įvertinti dūmtraukio būklę, ar jis nėra kur nors įtrūkęs, ar nėra atsiradusių plyšių. Kūrenti pradėti, žinoma, reikėtų nuo tokių testinių kūrenimų, pasižiūrint, ar nėra problemų krosnyje, dūmtraukyje ir panašiai.
Tik tada, tinkamai išsivalius ir pasirengus, eksploatuoti savo šildymo įrangą. Na, o šildymo sezono metu taip pat reikėtų atidžiai stebėti, ar neatsiranda dūmų prasiskverbimo, nesandarumų ir panašiai. Būtinai kas tris mėnesius išsivalyti krosnį, dūmtraukį ir visus kanalus.
Žvelgiant į statistiką, taip pat galima atkreipti dėmesį, kad vienos dažniausių nelaimių priežasčių yra neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi. Ar tai reikėtų vertinti kaip tam tikrą gyventojų lengvabūdiškumą?
A. Gudžiauskas: Taip, mes pastebime, kad netgi daugiau žmonių žūsta ne dėl gaisrų, susijusių su krosnimis, bet dažniausiai dėl neatsargaus rūkymo. Tai irgi rodo, kad žmonės savo namuose elgiasi neatsakingai, vadinkime taip. Neretai tikrai gauname pranešimų, kad neblaivūs žmonės rūko lovoje.
Matyt, toks kai kurių žmonių gyvenimo būdas ir priveda prie tų nelaimių. Labai sunku prie tokių žmonių prisibelsti vykdant prevenciją, nes jie netgi tų privalomų autonominių dūmų detektorių neturi, nes jiems trukdo rūkyti. Tai yra didelė bėda.
Kokia situacija daugiabučiuose?
Kalbant apie statistiką ir gaisrų priežastis, gali susidaryti įspūdis, kad gaisrai dažniausiai kyla individualiuose namuose. Vis dėlto kokia situacija stebima daugiabučiuose?
A. Gudžiauskas: Na, daugiabučiuose taip pat kyla gaisrų, tačiau jie yra šiek tiek retesni. Sakyčiau, daugiabučiuose kyla trigubai mažiau gaisrų negu individualiuose namuose. Daugiabučiuose pagrindinės priežastys yra susijusios su neatsargiu žmonių elgesiu ir elektros prietaisais, nes daugiabučiuose žmonės mažiau naudoja kietuoju kuru kūrenamų šildymo prietaisų.
Daugiabučiuose šildymo būdas jau yra saugesnis, centralizuotas. Tačiau, vėlgi, elektra, elektros prietaisai, elektros instaliacija ir tam tikras žmonių elgesys. Pavyzdžiui, naudojamos žvakės, neatsargiai elgiamasi virtuvėje. Būna, kad nuo degtukų užsidega drabužiai arba šalia viryklės padėti daiktai, ir panašūs atvejai.
Na, ir čia turbūt bet kuriuo atveju viskas atsiremia į žmonių sąmoningumą, ar ne?
A. Gudžiauskas: Taip, mes stebime, kad pagrindinis dalykas yra mūsų sąmoningumas. Na, ir dar vienas iš saugumo elementų yra veikiantis autonominis dūmų detektorius mūsų namuose, kuris tikrai gali padėti išgelbėti gyvybę, nes jis perspėja apie namuose kilusį gaisrą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
