Trečdalis daugiabučių gyventojų Lietuvoje gavę neplanuotų papildomų pajamų pirmiausia nusipirktų naujų baldą arba naują televizorių – rodo NPAA užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenys. Dar 23 proc. pradėtų estetinį buto remontą, pavyzdžiui persidažytų sienas. O imtis veiksmų, mažinančių sąskaitas už šildymą, ryžtųsi mažesnioji dalis daugiabučių gyventojų: 17 proc. sandarintų langus ir duris, dar 10 proc. bendrai su kaimynais investuotų į laiptinės sandarinimo darbus.
„Kam žmogus išleis pinigų priklauso ir nuo to, kiek jam metų. Būtent tai patvirtino mūsų apklausa. Papildomas pajamas televizoriui ar naujiems baldams lengva ranka išleistų kas trečias jaunas žmogus (26-35 m.), kai tuo metu vyresni daugiabučių gyventojai (virš 56 m.) yra labiau linkę investuoti į šilumos taupymo priemones, o televizorių pirktų tik kas penktas jų“, – sako Vytautas Turonis, NPAA tarybos pirmininkas.
V. Turonis taip pat pažymi, kad kai kurios šilumos taupymo priemonės yra labai paprastos ir pigios. Pirmiausia, nieko nekainuoja patraukti radiatorius užstojančius baldus. Energetikos specialistų teigimu, daugiausia šilumos butuose iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų. Šią problema galima spręsti įsirengiant šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių. Juos galima pasigaminti patiems arba nusipirkti už keliasdešimt litų. Šių ekranų dėka oro temperatūra kambariuose pakils 1–2 laipsniais.
Šį spalį atliktos apklausos duomenys rodo, kad šilumą atspindintiems ekranams pinigus leistų 5 proc. apklaustųjų ir šis skaičius nesiskiria tarp vedusių ir nevedusių respondentų. Tačiau langų arba durų sandarinimui pinigų negailėtų dvigubai daugiau šeimas sukūrusių daugiabučių gyventojų, lyginant su nevedusiais jų kaimynais.
Šis skaičius dar didesnis tarp namų šeimininkių: tik kas dvidešimt penkta neplanuotai gautas pajamas skirtų langų sandarinimui, tačiau net kas trečia namų šeimininkė norėtų pagražinti butą ir perdažyti sienas. Taip pat namų šeimininkės kaip ir pensininkai neskubėtų pirkti televizoriaus. Jo labiausiai norėtų studentai bei moksleiviai ir aukščiausio bei vidutinio lygio vadovai – atitinkamai 47 proc. ir 42 proc.
