Vienas iš svarbiausių keičiamų teisės aktų yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas. Jo pataisų aiškinamajame rašte Finansų ministerija nurodo:
„Siekiant tvarias pajamas užtikrinančios, veiksmingos, ekonomikos augimui parankios, socialiai teisingos mokesčių sistemos, įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio.“
Paprastai kalbant, valdžios siekis yra panašiau apmokestinti skirtingas žmonių pajamas nepriklausomai nuo to, kaip jos gaunamos.
Skirtingų pajamų skirtingas apmokestinimas
Daugeliui įprastos yra darbinės pajamos – atlyginimas, gaunamas dirbant pagal darbo sutartį.
Tačiau yra ir daugybė kitokių pajamų rūšių – nuo individualios veiklos iki turto pardavimo ar nuomos, dividendų, palūkanų, dovanojimo, paveldėjimo ir kt.
Iki šiol skirtingoms pajamų rūšims taikomi skirtingi mokesčių režimai. Tad vienas iš valdančiųjų siekių yra juos kuo labiau suvienodinti.
Vis dėlto kalbėdami apie teisingesnį pajamų apmokestinimą politikai visiškai nekalba apie vienas pajamas, kurias gauna per 1 mln. šalies gyventojų. Tai yra pensijas.
Visose Europos Sąjungos šalyse yra įprasta apmokestinti pensijas ir pensijų išmokas, jeigu jos viršija nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Pavyzdžiui, Latvijoje pensijoms, kurios viršija 1 tūkst. eurų per mėnesį, taikomas 25,5 proc. dydžio GPM tarifas.
Tarkime, latviui pensininkui yra skirta 1500 eurų dydžio senatvės pensija. Atėmus neapmokestinamą dydį, GPM apmokestinama 500 eurų suma. Taigi, atėmus 127,5 euro, jam pervedama 1372,5 euro.
Pensijos yra santaupos ar privilegijos?
„Sodra“ skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 46 tūkst. gyventojų, kurių senatvės pensijos viršija 1 tūkst. eurų. Visi jie nuo pensijos turėtų mokėti GPM, jeigu gyventų Latvijoje.
Tačiau Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis pensijas vadina žmonių santaupomis. O jokios santaupos (pvz., indėlis banke) nėra apmokestinamos.
Be to, pensijos esą vieną kartą jau yra apmokestinamos GPM, kai žmogus gauna atlyginimą nuo kurio moka „Sodros“ įmokas pensijoms.
Tačiau bent jau teisiškai Lietuvoje taip yra tik nuo 2019 m. Iki tol pensijų draudimo įmokas (22,3 proc.) už darbuotoją daugiausia mokėjo darbdaviai.
Sumokėtomis sumomis jie mažino savo apmokestinamą pelną. O pačių darbuotojų įmokų dydis buvo 3 proc.
Už darbdavių sumokėtas sumas gyventojams nebuvo taikomas GPM. Tad, vadovaujantis valdžios siekiu dėl teisingesnio bendro pajamų apmokestinimo, nuoseklu būtų apmokestinti pensijas, kurios mokamos už anksčiau įgytas pensines teises.
Vis dėlto, jei „Sodros“ senatvės pensijas ir būtų galima laikyti santaupomis ar pajamomis, kurios kartą jau buvo apmokestintos, tai valstybinės pensijos tokios tikrai nėra.
Pavyzdžiui, teisėjai, pareigūnai, kariai ir kt. gali gauti ne tik įprastas senatvės pensijas, už kurias moka įmokas, bet ir specialias valstybines pensijas.
O už jas niekas jokių įmokų nemoka. Tai yra tiesiog atsilyginimas ar dovana jiems iš valstybės biudžeto – mokesčių mokėtojų pinigų. Tad kodėl GPM neapmokestinus bent valstybinių pensijų?
Finansų ministerija tyli dėl pensijų apmokestinimo
Mokesčių pakeitimų sumanytoja yra Finansų ministerija. Tačiau jos specialistai taip ir neatsakė, kodėl nesiūlo apmokestinti valstybinių pensijų, kurios akivaizdžiai yra žmonių pajamos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad senatvės pensijos yra tokios pačios gyventojų pajamos, kaip kitos „Sodros“ išmokos – pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros išmokos, kurios apmokestinamos GPM.
„Pensijos, įskaitant ir valstybines, Lietuvoje dažniausiai neapmokestinamos, nes jos laikomos socialine apsauga, skirta užtikrinti pragyvenimą senatvėje. Dauguma pensijų neviršija nustatytų ribų, todėl mokesčiai joms netaikomi.
Ligos ir motinystės išmokos yra laikomos laikinu pajamų pakaitalu, skirtu kompensuoti prarastas pajamas dėl ligos ar motinystės. Todėl jos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio GPM tarifu. Šis apmokestinimas padeda užtikrinti mokesčių sistemos nuoseklumą ir išvengti piktnaudžiavimo lengvatomis“, – nurodė ministerija.
Ji skaičiuoja, kad 2024 m. pensinio pobūdžio išmokas iš valstybės biudžeto gavo 86 342 asmenys.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą 2024 m. gruodžio mėnesį sudarė 402 eurus.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2024 m. sudarė 1 285 eurus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
