REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) ar automobilių mokestį, užuot sumažinus darbo santykių apmokestinimą, – taip subalansuoti mokesčių sistemą naujajai vyriausybei siūlo verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, vyriausybės valdymo pradžia – tam tinkamas laikas.

REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad turto mokesčiai turėtų būti greitai patvirtinti – mat yra susiję su didžiąja dalimi šalies gyventojų, juos priimti reikalinga politinė valia, o naujosios vyriausybės valdymo pradžia, kai iki kitų rinkimų dar likę ketveri metai, tam yra tinkamas laikas.

REKLAMA

„Vyriausybės programoje yra užuominų apie tai, kad bus ieškoma, kaip didinti apmokestinimo bazę. Toli ieškoti nereikia, nes Lietuvoje turtas yra vienintelė neapmokestinta sritis, išskyrus NT mokestį turtui, kurio vertė didesnė nei milijonas litų“, – sakė N. Mačiulis ir pridūrė, kad šalies ekonomikai naudingiausia būtų šį mokestį įvesti kompleksiškai derinant su mažesniu darbo jėgos apmokestinimu – mokėtume NT mokestį, bet gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų mažesnis.

REKLAMA
REKLAMA

Geriau apmokestinti automobilius

Pasak pašnekovo, visai neblogai su turto apmokestinimu susitvarkė latviai – ten būstai apmokestinti pagal progresinių mokesčių sistemą – NT nuo 50 tūkst. eurų vertės (172,5 tūkst. litų) ten apmokestinti 0,2 proc. vertės mokesčiu, 50–100 tūkst. eurų (172,5–350 tūkst. litų) – 0,4, o nuo 100 tūkst. eurų – 0,6 procento. Esą panaši sistema galėtų būti taikoma ir Lietuvoje.

N. Mačiulis pabrėžė, kad labai svarbus klausimas – NT mokesčio lengvatos: jei vyriausybė priimtų NT mokesčio įstatymą, privalu būtų atsisakyti dabar galiojančių lengvatų – mat jos žalingos verslui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, ekonomisto nuomone, Lietuvoje naudingiausia būtų įvesti automobilių mokestį.

„Automobilių mokestis mažiau žalingas Lietuvai, nes NT – Lietuvoje sukuriama vertybė, pirmo būtinumo prekė, kurią turi pensininkai ir neturtingos šeimos, o automobilis nėra būtiniausias daiktas ir visais atvejais – pagamintas ne Lietuvoje, – pasakojo N. Mačiulis. – Dar svarbus aspektas, kad automobilis turi neigiamų bruožų – teršia, užimama vieta mieste ir t.t.“

Pasak ekonomisto, Lietuvoje vienam gyventojui tenkančių automobilių skaičius yra vienas didžiausių ES. Esą šalies gyventojai turi apie 2 mln. automobilių ir kiekvieną apmokestinus, pavyzdžiui, 200 litų mokesčiu, į valstybės biudžetą kasmet galima būtų surinkta apie 400 mln. litų ir gerokai palengvintas darbo santykių apmokestinimas.

REKLAMA

O esą apmokestinus NT galėtų kilti daugiau problemų – neretai gerokai skiriasi masinio vertinimo būdu nustatyto Registrų centro (RC) ir tikroji rinkos vertės.

Pagražintų miestus

„Ober Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius, paklaustas apie RC paklaidas, aiškino, kad jos nėra jau tokios didelės – esą vertinama gana tiksliai, o nepatenkintieji visada turėtų galimybę individualiai nustatyti vertę.

Pašnekovas pabrėžė, kad NT mokestis privalėtų būti administruojamas savivaldybių, o ne vyriausybės, kaip yra dabar su vadinamuoju prabangos mokesčiu. Už surinktas lėšas turėtų būti tvarkoma miestų infrastruktūra – gatvių apšvietimas, mokyklos, o vyriausybė galėtų sutaupyti – mažiau pinigų skirti savivaldybėms.

REKLAMA

„Vyriausybė turėtų pradėti nuo minimalaus mokesčio, kuris galėtų siekti kelis šimtus litų. Mokestį turėtų administruoti savivaldybės, taip būtų sudarytos sąlygos skatinti bendruomenės iniciatyvas, savivaldybės būtų suinteresuotos plėtoti miestą“, – sakė V. Zabilius.

Pasak pašnekovo, NT mokesčio lengvatos galėtų būti paliktos tik tam tikroms socialinėms grupėms, bet jei socialiai remtina šeima gyvena vertingame būste, pavyzdžiui, Vilniaus mikrorajonuose – Žvėryne ar Užupyje, kur turto vertė didelė, o būstas apleistas, parama būtų taikoma iki tam tikro lygio ir ilgainiui socialiai remtini asmenys būtų priversti išsikelti į kitus rajonus – esą kyla klausimas, ar išties valstybė privalo remti tuos, kurie gyvena milijonus kainuojančiame būste.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naikinti lengvatas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad jei vyriausybė imtųsi šio įstatymo, būtų privalu NT mokestį susieti su žemės.

„Dabar, kai apmokestinama žemė ir NT, į NT mokesčių vertę patenka ir žemės aspektas – pastatas miesto centre ar priemiestyje skirtingai įvertinamas ir turtas apmokestinamas dvigubai“, – sakė M. Statulevičius.

Anot jo, LNTPA yra parengusi ir partijoms išdalijusi visuotinio NT mokesčio įstatymo projektą, kuriame vienas iš siūlymų – taikyti bendrą 0,3–1 proc. turto vertės mokesčio tarifą visam turtui, kuriame nedeklaruota žmogaus gyvenamoji vieta. Tai reikštų, kad mokestį reikėtų mokėti tik nuo antro ir paskesnių NT objektų ir taip nebūtų apmokestintos socialiai pažeidžiamos grupės.

REKLAMA

Pašnekovas, kaip ir N. Mačiulis, pabrėžė, kad priėmus tokį įstatymą būtų privalu naikinti dabar galiojančias lengvatas NT ir žemės mokesčiui, kai nuo jų atleidžiama – esą lengvatų dabar yra 23.

Pasak LNTPA vadovo, tikėtis šio mokesčio leidžia tai, kad prieš rinkimus visų partijų programose buvo kalbama apie NT mokestį. Tiesa, dabar vyriausybės programoje apie jį kalbama kiek atsargiau, bet džiugu, kad jis bent jau liko programoje.

Partija pritaria

Socialdemokratų partijos atstovas Gediminas Kirkilas, paklaustas apie partijos požiūrį į NT mokestį, aiškino, kad socialdemokratų partijoje beveik visi politikai vienbalsiai pritaria, kad šis mokestis būtų įvestas, o ši idėja gali būti svarstoma netolimoje ateityje.

REKLAMA

„Kol kas kalbama apie labai nedidelį simbolinį NT mokestį. Jis galėtų būti panašus į ES dabar siūlomą patvirtinti finansinių sandorių mokestį, – pasakojo G. Kirkilas. – Jis reikalingas tam, kad susiformuotų reali NT rinka ir yra beveik visos ES šalyse.“

Tiesa, politikas aiškino, kad suvienodinti NT ir žemės mokesčio gali ir nepavykti, mat Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kur yra įvairių paskirčių žemės, o tai didelė painiava, todėl realiau būtų priimti NT mokestį ir tik vėliau jį suvienodinti.

Faktai: NT Lietuvoje

Šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi.

Lietuvoje dabar galiojantį 1 proc. NT mokestį turi mokėti tie gyventojai, kurių bendra turto vertė viršija 1 mln. litų

Už NT iki gruodžio 17 d. susimokėjo vos 19 proc. visų gyventojų – mokesčių inspekcija sulaukė 500 deklaracijų iš 2,7 tūkst.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų