Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ES valstybės sutarė pradėti ribų nustatymo reformą. Šios reformos siekis yra ne sumažinti ar padidinti nederlingų žemių plotą, bet nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Sutarta, kad Europos Komisija parengs naują mažiau palankių vietovių išskyrimo metodiką ir jos principus įtvirtins naujuose ES teisės aktuose iki 2014-2020 m. finansinio laikotarpio.
,,Dar Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu sutarėme dėl pagrindinių 2014-2020 m. bendrosios žemės ūkio politikos principų. 2013 m. gruodžio 17 d. pasirašiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriame įtvirtinta nauja mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo tvarka“, – akcentavo žemės ūkio ministras prof. V. Jukna.
Pagal naująjį atrankos modelį vietovės laikomos turinčioms gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės (seniūnijoje) atitinka bent vieną iš 8 numatytų kriterijų, sudarytų iš dirvožemio, klimato ir paviršiaus kriterijų. Šios vietovės dar turi atitikti ir tam tikrus nustatytus ekonominius kriterijus (gyvulių tankumas, vyraujančios pasėlių rūšies derlingumas, standartinės produkcijos rodiklis).
Toms vietovėms, kurios turi specifinių kliūčių (intensyvaus karsto zona, potvynių užliejamos vietovės, eroduojami plotai) ekonominių kriterijų atitikti nereikės. Prie šių vietovių taip pat bus priskiriamos ir tos seniūnijos, kuriose gamtiniai trūkumai, sujungus kelis kriterijus, sudarys ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šiuo metu ES institucijos dar nėra patvirtinusios nuostatų, reglamentuojančių pastarojo metodo taikymą. Tikimasi, kad šios nuostatos ES teisės aktais bus patvirtintos iki šių metų vidurio. Ministerija prieštaravo Europos Komisijai
Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna akcentavo, jog ministerija visą laiką aktyviai dalyvavo diskusijose, pateikdama Lietuvos nuomonę dėl naujojo vietovių atrankos modelio. „Europos Komisijos siūlė 66 proc. vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo ribą, bet mes tokiai aukštai ribai nepritarėme ir siūlėme nustatyti 50 proc. ploto ribą. Lietuva taip pat siūlė, kad nustatant mažiau palankių vietovių ribas pagal ekonominius kriterijus, būtų atsižvelgiama į dirvožemio našumą. Kitas svarbus mūsų siūlymas – atranką vykdyti ne mažiausio administracinio vieneto – seniūnijos, bet kadastrinės vietovės lygmeniu“, – teigė ministras.
Nors ir nėra visų patvirtintų ES teisės aktų vietovėms pagal naująjį atrankos modelį išskirti, Žemės ūkio ministerija aktyviai rengiasi išskirti vietoves ir jų rezultatus planuoja turėti iki šių metų pabaigos. Pagal naujuosius reikalavimus išskirtos vietovės ir jų ekonominis vertinimas dar turės būti suderintas su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centru bei Europos Komisijos Žemės ūkio direktoratu. Tolesnis etapas – derybos su Komisija dėl išmokų dydžio pagrindimo ir 2014–2020 m. kaimo plėtros programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ patvirtinimas su vardiniu teritorijų sąrašu.
„Atsižvelgdami į tai, kad vietovių pagal naują atrankos modelį išskyrimas yra sudėtingas procesas ir gali užtrukti, priėmėme sprendimą 2014 m. mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms taikyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamuoju laikotarpiu galios 2007–2013 m. programinio laikotarpio nederlingų žemių sąrašai ir rėmimo tvarka, tuo tarpu lėšos bus skiriamos iš 2014–2020 m. biudžeto, kai tik bus patvirtinta naujoji kaimo plėtros programa“ – pažymėjo prof. V. Jukna.
Tai reiškia, kad 2014 m. paraiškos paramai gauti bus priimamos pagal dabartinį mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį. Tokį modelį bus galima taikyti iki 2017 metų pabaigos.
Reformos pradžios atidėlioti negalima
Žemės ūkio ministras sako manantis, kad taip ilgai, iki 2017 m., reformos pradžios atidėlioti negalima, nes būtina atsižvelgti ir į naujai išskiriamose teritorijose ūkininkaujančiųjų žemdirbių poreikius. Vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis, yra numatyta galimybė mokėti išmokas ne tik ūkininkaujantiems vietovėse, išskirtose pagal naująjį atrankos modelį, bet ir išmokas vietovėms, kurios buvo remiamos 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu, tačiau pagal naująją schemą į remiamas teritorijas nebepatenka.
Tačiau tokias galimybes labai apriboja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžetas, kuris, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo net 16 proc. Sumažėjo ir priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ biudžetas (2007–2013 m. priemonės įgyvendinimui buvo skirta 1,2 mlrd. Lt, 2014–2020 m. – 991 mln. Lt). Dar viena problema ta, kad mokant išmokas ir naujai išskirtosioms vietovėms, ir vietovėms, kurios dar bus remiamos pagal dabartinį mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį iki 2017 m., žymiai išauga remtinų teritorijų plotas. Visa tai lemia, kad ateityje sunku tikėtis didelių išmokų.
Preliminariai yra paskaičiuota, kad norint išlaikyti esamą paramos lygį ir remti visas teritorijas, priemonės biudžetas 2014–2020 m. turėtų siekti net 1,5 mlrd. Lt, kas sudarytų beveik ketvirtadalį viso Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžeto. Taigi, ieškoma būdų, kaip paramos lėšas panaudoti kuo efektyviau, kad ji pasiektų kuo platesnį paramos gavėjų ratą.
Žemės ūkio ministerijos informacija