„Esame Lietuvos patriotai, bet kiekvienas verslininkas skaičiuoja kaštus. Vien tik patriotizmu jo nepriversi piltis kuro Lietuvoje, jeigu kitose šalyse jis gerokai pigesnis“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak jo, Lietuvoje yra 38 tūkstančiai tarptautinio transporto automobilių. Kasdien jie užsipila 400–500 litrų benzino. Dabar nemaža jų dalis dyzeliną pilasi ten kur pigiau ir, aišku, ne Lietuvoje.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko skaičiavimu, dėl šiuo metu susidariusios situacijos rinkoje lietuviai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau. Ypač ženkliai Lietuvoje skiriasi dyzelino kaina nuo tos kainos, kuri yra aplinkinėse rinkose. „Lenkijoje jis pigesnis 36 centais, o ten akcizas toks pats kaip Lietuvoje. Finansų ministerija prognozuoja: jeigu situacija nesikeis, Lietuva jau šiemet praras70– 80 mln. Lt akcizų mokesčių“, – sakė jis.
Pernai vien tik už dyzeliną buvo surinkta 965 mln. Lt akcizo mokesčių.
Pasak K. Glavecko, kuro kainos yra monopolijos klausimas. „Lietuva visą laiką yra vienos monopolijos – „Mažeikių naftos“ – įtakoje. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, dyzelino kainos išaugo gerokai daugiau nei akcizas.
Pasak K. Glavecko, paradoksalu, tačiau „Mažeikių nafta“ naftos produktus kur kas pigiau parduoda Latvijai, Estijai ir Lenkijai. „Jų argumentas, neva ten daugiau gamintojų, diedesnė konkurencija, todėl jie priversti mažinti kainas“, – sakė parlamentaras.
Jis pripažįsta, kad teisinių priemonių, kuriomis būtų galima paveikti monopolininkus, nėra.
„Lietuva, skirtingai nuo Lenkijos ir Latvijos, neturi jokios konkurencijos. Latvijoje konkurenciją sudaro importuotojai. Lietuvoje gi importuotojų beveik nėra, rinkoje jie sudaro tik mažą dalį – 8 proc. Vyriausybė, ūkio ministerija padarė viską, kad „Mažeikių nafta“ išslaikytų monopoliją savo rankose.“
Pasak Seimo nario, Lietuva neturi tinkamos infrastruktūros importui, nes savo laiku „Mažeikių nafta“ neleido jos sukurti. „Nors teigiama, kad visi rezervai išnuomoti kone 120 proc., bet jie stovi pustuščiai vien dėl to, kad „Mažeikių nafta“ turi teisę jų nenuomoti.“
K. Glaveckas sakė, kad vietoj rezervo kaupimo reikia galvoti apie žyminio mokesčio įvedimą. „Toks mokestis yra įvestas Estijoje. Jie moka apie 5 Lt už toną. Įsivaizduokite, kad importuotojas turi nupirkti tūkstantį tonų kuro, jį kažkur saugoti. Ir tik tada jam leidžiama pirkti dar tūkstantį, kurį jis jau galės parduoti. Taip įšaldomi pinigai. O žyminis mokestis yra sumokamas tik tada, kai naftos produktai parduodami.“
Pasak jo, šį mokestį mokėtų ir gamintojai, ir importuotojai. Antras kelias – pagelbėti importuotojams sukuriant tinkamą infrastruktūrą arba leisti jiems pasinaudoti „Klaipėdos naftos“ infrastruktūra.
„Linavos“ prezidentas A. Kondrusevičius teigia, kad sausio viduryje vykusiame susitikime su premjeru vežėjai jį įspėjo, kad jie atsidūrė savotiškoje saloje. „Tarptautiniai vežėjai kurą pilasi kitose rinkose. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau vien dėl to didelė dalis akcizo mokesčio Lietuvoje nebus surinkta.“
„Linavos“ vadovo teigimu, dėl didelių kuro kainų Lietuvos produkcija tampa nekonkurencinga užsienio šalių rinkose.
„Kuras turi didelės įtakos kaštams, ir mes tampame vis mažiau konkurencingi kaimynų atžvilgiu“, – sakė jis.
A. Kondrusevičiaus teigimu, dėl didelių kuro kainų nukenčia ir vartotojai: „Vieni pelnosi, o kiti nukenčia – ir gamintojai, ir transportuotojai, o ypač – vartotojai. Transporto išlaidos kiekvienos prekės kainodaroje sudaro didelę dalį. Dėl pervežimo savikainos didėjimo keliamos prekių kainos. Už tai mokame mes visi.“
Pasak jo, ypač didelį smūgį patiria keleivių vežėjai: akcizų padidinimas ir PVM lengvatų panaikinimas juos stumia į bedugnę. „Jie yra ties žlugimo riba. Kad būtų stabilizuotas šis sektorius, tiesiog būtina stabilizuoti situaciją kuro rinkoje.“
K. Glaveckas įžvelgia ir tam tikrus kartelinius susitarimus. „Natūralu, kad, esant monopolijai, tam tikrus susitarimus ir piktnaudžiavimą galima pastebėti ir mažmeninėje rinkoje. Padidėjus akcizui, jie naudojasi proga padidinti kainą“.
Alfa lt. primena, kad praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ji ištirtų, ar nėra kartelinio susitarimo tarp dyzelinio kuro pardavėjų.
Tuo tarpu mažmenininkai, prekiaujantys naftos produktais, tokius kaltinimus laiko nepagrįstais, pasak jų, akcizai degalams Lietuvoje yra didesni nei kaimyninėse šalyse, o kuro kainos kyla būtent dėl šiais metais pakeltų mokesčių.
„Taip, Lietuvoje yra didžiausios kainos, taip visada ir buvo. Nejaugi Biudžeto ir finansų komitetas nemato, kiek akcizas pasikeitė? Nuo sausio yra pakeltas akcizas – jis yra didesnis negu Lenkijoje ir netgi didesnis negu Latvijoje“, – praėjusią savaitę Alfa.lt teigė Mindaugas Palijanskas, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
Jam antrino ir „Lietuva Statoil“ rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė: „2009 m. sausio 1 d., Lietuvoje įsigaliojus naujam akcizo mokesčiui ir padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui, benzino litro kaina kilo apie 0,47 Lt, dyzelino – apie 0,25 Lt, dujų – apie 0,41 Lt. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šį mėnesį pasikeitė degalų kainos ir tuo pačiu padidėjo kainų skirtumas tarp artimiausių mūsų kaimynų – Lenkijos ir Latvijos. Be to, priešingai nei Lietuva, Lenkija akcizo degalams 2009 metais įvesti neplanuoja“.
Pasak D. Jokšienės, jei Konkurencijos tarnyba nuspręstų tirti, „Lietuva Statoil“ sutiks bendradarbiauti ir pateikti reikiamus dokumentus.
Eugenija Grižibauskienė, Alfa.lt
