Nuodyti žmones maistu tapo normalu. Kas galėtų paneigti, kad net nedideli leistini įvairių priedų, chemikalų likučių kiekiai organizmui padaro nepataisomą žalą?
Kūdikiui kilo pavojus
Ir produktų gamintojai, ir pardavėjai siekia pelno, todėl dažnai ranka numoja į galimus pirkėjų sveikatos sutrikimus dėl ne itin kokybiškų maisto produktų vartojimo. Nors atsakingų institucijų darbuotojai stengiasi kontroliuoti padėtį rinkoje, visų sukčių už rankos nutverti neįmanoma. O nenutvertas – ne vagis.
Vienas iš paskutinių dėl maisto kokybės ir saugumo Lietuvoje kilusių skandalų – pardavinėti lenkiški vafliai ir kiti gardėsiai, pagaminti, kaip manoma, naudojant žiurkių nuodais užkrėstus pieno miltelius. Per Latviją į mūsų šalį patekę gaminiai buvo išimti iš prekybos. Kiek anksčiau vaikams skirtuose sausainiuose rastas gabalas vielos. Kada ir kaip ji pateko į gaminį, nebuvo įmanoma nustatyti, todėl iš rinkos buvo išimta visa partija.
Tikrindami pirkėjo skundą, esą sausainiai ir žalia mėsa sveriami tomis pačiomis svarstyklėmis, vienoje sostinės parduotuvėje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai neseniai aptiko beveik 100 kg pasenusių ir netinkamų vartoti mėsos gaminių. Įmonei skirta bauda, o sugedusius gaminius nurodyta sunaikinti specializuotoje utilizavimo įmonėje.
Dar vienas skandalas, galėjęs turėti itin skaudžių pasekmių, kilo dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto papildų „Lactokid“. VMVT viena mama pranešė, kad davus kūdikiui tų papildų, jį išbėrė, prasidėjo alerginė reakcija. Vaikas yra itin jautrus laktozei, todėl pasekmės galėjo būti labai rimtos. Ištyrę papildus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai juose aptiko laktozės, kuri nebuvo nurodyta prekės ženklinimo etiketėje. Ši informacija perduota per skubių pranešimų sistemą (RASFF) ir išplatinta visoje ES. „Sveikatai grėsmę keliančio gaminio tiekimas į rinką buvo sustabdytas. Parduoti jį bus galima tik tada, kai bus patikslintas produkto sudėties ženklinimas, kad vartotojas nebūtų klaidinamas“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Kaikarienė.
Bendra padėtis gera
Maisto kokybės ekspertai taip pat prisiminė, kad neseniai viename prekybos centre buvo parduodamos džiovintos figos, užterštos kenkėjais ir vabzdžiais, o pernai iš Čekijos importuotoje degtinėje aptikta metanolio. Nors ir pasitaiko tokių atvejų, pasak I.Kaikarienės, maistas, kurį perkame parduotuvėse ir valgome, pavojaus sveikatai iš esmės nekelia. „2012 m. atliktų patikrinimų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, 99 proc. maisto produktų pas mus yra saugūs ir kokybiški. Kitose ES šalyse padėtis labai panaši – apie 98–99 proc. maisto yra saugus.
Braškių neleido įvežti į Lietuvą
VMVT interneto svetainėje skelbiamas patikimų ir nepatikimų įmonių sąrašas, į kurį pažvelgęs kiekvienas gali pasitikrinti, ar verta pasitikėti pamėgtu gamintoju. Per RASFF sistemą ES šalys viena kitai skubiai praneša, kokių pažeidimų ar nesaugių produktų aptikta. „Pavyzdžiui, braškės iš Kinijos į Lietuvos rinką nepateko. Mes nustatėme, kad jos užkrėstos virusu, ir visa siunta buvo sulaikyta bei sunaikinta. Vokietijoje dėl šių braškių viduriavo per 12 tūkst. žmonių“, – pasakojo I.Kaikarienė. Jos teigimu, dėl griežtos kontrolės ir keitimosi informacija nemažai virusais užkrėstų ir dėl kitokių priežasčių nesaugių prekių nepasiekia Lietuvos – jos sulaikomos pasienyje atliekant veterinarinę kontrolę. Tačiau kai kas vis dėlto prasprūsta.
Specialistė pasakojo, kad viename prekybos centre buvo parduodamos džiovintos figos, užterštos kenkėjais – vabzdžiais ir jų lervomis. Tiekėjui teko skubiai susigrąžinti iš rinkos visą 4 tonų siuntą. Vartotojų nepasiekė ir aflatoksinais – pelėsinio grybelio toksinais, ypač žalingais kepenims, – užteršti riešutai.
Prekybininkai neturi teisės klysti
Neseniai žurnalistai viename iš didžiųjų sostinės prekybos centrų susitiko su Stase K., kuri, laikydama rankose dėžutę kivių, nuo kurių net iš tolo sklido nemalonus kvapas, ir kasos čekį, aiškino: „Vakar pirkau. Išsirinkau dėžutę, atrodė, kad visi vaisiai gražūs. Kai parsinešiau namo ir atplėšiau, išvydau, kad trečdalis apipuvę. Gerai, kad kvito neišmečiau.“ Neslėpdama apmaudo, moteris pridūrė, kad paprastai vaisius renkasi iš laisvai sudėtų, bet šį kartą susigundė nuolaida ir nusprendė įsigyti pakuotę. Niekas iš prekybos centro darbuotojų moteriai neprieštaravo – sugedusius vaisius iš jos priėmė, pinigus grąžino.
Bet kodėl gendantys ar pasenę maisto produktai tebeguli daugelio parduotuvių lentynose? Prekybos tinklų atstovai tikino, kad salės darbuotojai nuolat apžiūri parduodamus vaisius ir daržoves, sugedusius išima. Nuolat tikrinama ir kitų greitai gendančių produktų kokybė. „Dėžutes darbuotojai taip pat turi apžiūrėti, kad jose nebūtų nekokybiškų ar supuvusių vaisių“, – sakė prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
„Už parduotuvių lentynose esančių produktų šviežumą atsako darbuotojai, kurie kiekvieną dieną tikrina prekių galiojimo laiką ir jų būklę“, – pritarė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Aptikę lentynose netinkamų, jų manymu, prekių, pirkėjai gali pranešti mums, o mes jas išnešime, arba gali paprasčiausiai įmesti jas į greta esančius krepšius“, – aiškino „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Anot prekybos tinklų atstovų, kai pirkėjas skundžiasi įsigijęs nekokybišką prekę, labai kruopščiai tiriama, kodėl ta prekė atsidūrė prekybos salėje. Tačiau pasiekti, kad švieži maisto produktai visada būtų tik kokybiški, ne visada pavyksta: esą gali įranga sugesti ar žmogus suklysti. Prekybininkų teigimu, tiekėjus jie taip pat pasirenka labai kruopščiai. „Bendradarbiaujame tik su pripažinimą ir pirkėjų pasitikėjimą pelniusiais produkcijos tiekėjais. Prekių kokybę tvirtina akredituotos įsitaigos, ją nuolat tikrina ir mūsų įmonės kokybės valdymo ekspertai“, – pasakojo O.Malaškevičienė. „Prieš pradėdami dirbti su nauju tiekėju, atliekame išsamias apklausas dėl naujoko patikimumo, patikrinami jo produkcijos pavyzdžiai, degustuojami gaminiai“, – aiškino D.Ryliškis. „Jei paaiškėja, kad prekė kenksminga ir nesaugi, jos prekinio kodo nebus įmanoma nuskenuoti kasoje, todėl pirkėjas niekaip negalės jos įsigyti“, – pasakojo R.Stanaitytė-Česnulienė.
Nauji reikalavimai
VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos I.Kaikarienės teigimu, pirkėjai neretai skundžiasi ir dėl maisto produktų ženklinimo. „Pavyzdžiui, „gira“ ir „giros gėrimas“. Gira gaminama rauginant, o giros gėrimas gaminamas iš koncentrato. Jei gamintojas naudojo koncentratą, o rašo „gira“, jis klaidina vartotoją“, – aiškino ji. Pasak pašnekovės, jei dėl produkto saugos nekyla rūpesčių, jie leidžia gamintojui ar importuotojui tokią klaidą ištaisyti ir gaminį tiekti į rinką. Tačiau jei nenurodyta sudedamoji produkto dalis, galinti sukelti pavojų sveikatai, tokio maisto produkto realizavimas stabdomas, jis išimamas iš rinkos.
VMVT specialistė pastebėjo, kad kol kas neapibrėžta, kokio mažiausio dydžio raidėmis turi būti pateikta informacija vartotojui, todėl jis ne visuomet įstengia perskaityti, kas parašyta smulkutėmis raidėmis. Tačiau su lupa į prekybos centrą eiti reikės jau neilgai. „Nuo kitų metų įsigalios nauji reikalavimai ir raidžių dydis turės būti ne mažesnis kaip 1,2 mm. Tik ant itin mažų pakuočių raidės galės būti mažesnės – 0,9 mm“, – informavo I.Kaikarienė. Dar vienas reikalavimas – net jei prekė atkeliavo iš kurios nors kitos ES šalies, svarbiausia informacija apie ją mūsų šalyje turi būti pateikta lietuvių kalba.
Pasitvirtina ketvirtadalis skundų
Daiva Ruželienė , Vilniaus VMVT viršininko pavaduotoja
Gerokai dažniau nei dėl parduotuvėse parduodamų prekių skundžiamasi maisto viešojo maitinimo įstaigose kokybe. Tačiau vartotojų skundai pasiteisintų dažniau, jei apie tai jie praneštų laiku. Tai viena iš priežasčių, kodėl pagrįstų skundų mažėja, nors Lietuvos vartotojai skundžiasi vis dažniau. Vien Vilniaus VMVT 2012 m. gavo 862 pirkėjų skundus, iš jų 234 (arba 27 proc.) buvo pagrįsti. Maždaug tiek pat skundų sulaukta ir 2011 m., tačiau pagrįstų skundų buvo 33 proc. Daugiausia skundų sulaukiame dėl viešojo maitinimo įstaigų ir patiekalų jose kokybės, dėl greitai gendančių maisto produktų. Pastaruoju metu daugėja skundų dėl prekybos maisto produktais internetu, ypač papildais, padedančiais lieknėti. Žmonės nesulaukia žadamų rezultatų. O kai kurie, internetu įsigiję maisto produktų, pavyzdžiui, tortų, net buvo apsinuodę. Jei informacija mus pasiektų skubiai, galėtume greičiau reaguoti ir pagrįstų pranešimų skaičius išaugtų, bet kartais žmonės mums praneša, kad pirko prieš savaitę, valgė prieš savaitę.
Birutė Žemaitytė
