Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija.
Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti. „Mažos šalys yra didelės krizės atsitiktinės aukos“, – teigia Margarita Starkevičiūtė.
Europoje siaučiant pasitikėjimo krizei, apie Lietuvą pasirodo daug neigiamos informacijos, o ji vis dažniau sulaukia užsienio investuotojų klausimų, ar šalis tikrai stovi ant bankroto slenksčio.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Lietuvos ir ES ekonominiai rodikliai“ europarlamentarė teigė, kad neigiama informacija užsienyje atkeliauja iš Lietuvos pareigūnų lūpų. „Kodėl norima parodyti, kas blogiausia“, – klausė M. Starkevičiūtė.
Pasak jos, ekonominę padėtį geriausia vertinti pagal rinkos situaciją.
Briugelio tyrimų studijos duomenimis, ir Lietuvos, ir Estijos šalių rinkų rizika vienoda, nors Lietuvoje buvo pateikiama daug informacijos, kaip gerai Estija susitvarkė su finansiniais sunkumais. „Biudžeto padėtis pablogėjo visur. Europos Sąjunga pasakė, kad biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, bet nepalankios situacijos laikinai leido viršyti šį rodiklį“, – teigė europarlamentarė.
Politikė stebėjosi, kad Lietuvoje yra taip akcentuojama bloga biudžeto padėtis, kai rodikliai pablogėjo visoje Europoje.
Anot jos, blogiausi rodikliai Airijoje, kur biudžeto deficitas 2009 m. pagal prognozes gali siekti 11 proc.
Prognozė Lietuvai – 3 proc. (Visoje ES prognozuojamas 4 proc. vidutinis deficitas).
Tuo metu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė, kad biudžeto deficito rodiklio nereikėtų vertinti vienareikšmiškai. „Deficitas galėtų būti didesnis, jei skolintis būtų lengviau“, – lrt.lt sakė K. Glaveckas.
Pasak europarlamentarės Lietuvai derėtų galvoti apie galimybę skolintis ne tik iš Švedijos, bet ir Vokietijos ar Prancūzijos bankų, nes ten būtų galima gauti palankesnes sąlygas.
K. Glavecko teigimu, derybos vyksta su daug kuo, bet toks pasakymas nėra teisingas. „Tas pasakymas, kad galėtume gauti geresnėmis sąlygomis, –nepagrįstas. Jie turi savų bėdų ir problemų. Mes kreipėmės ir į juos, bet didesnius pasiskolinimus didesnius kol kas kalbos nėra. Šitose rinkose nematau perspektyvos“, – teigė K. Glaveckas.
Nepagrįstomis europarlamentarė vadino ir kalbas apie didelę valstybės skolą ar nerimą dėl valiutos stabilumo.
„Ekonomistas Olivieris Blanchardas teigia, kad normaliomis sąlygomis derėtų priminti ES mažinti biudžeto deficitą, bet laikai nėra normalūs“, – teigė politikė.
Neatitinkančiais tikrovės M. Starkevičiūtė vadino ir bankų pareiškimus, kad pastaraisiais metais kreditai buvo dalinami atsakingai. „2002-2007 m. kreditų augimas Lietuvoje – 41 proc. Tai liudija, kad paskolos buvo dalinamos neatsakingai“, – tikino M. Starkevičiūtė.
Anot politikės, mažos šalys Europoe yra tapusios didelių šalių politikos įkaitėmis ir yra tarsi „mažas verslas rinkoje“.
M. Starkevičiūtė pabrėžė, kad tokioms šalims yra rekomenduojama didinti pasitikėjimą ekonomika, palaikyti kreditų srautą ekonomikoje, išsaugoti darbo vietas, paremti neturtinguosius ir skolintomis lėšomis skatinti konkurencingumą.
„Lietuvoje nieko to nėra daroma. Ką apmokestinti, jei nėra darbo vietų“, – klausė europarlamentarė.
Pasak jos, „sumažėjusių darbo vietų rodiklis 2008 m. Lietuvoje yra didžiausias ES“.
M. Starkevičiūtė teigė patarianti nekeisti ekonominės politikos, tokios rekomendacijas tikino girdinti ir iš kitų ekonomikos specialistų.
„Pinigų ES yra, mes tik neturime pasiruošę programų jiems pasiimti. Budriausios šalys tai jau daro“, – teigė M. Starkevičiūtė. „ES skyrė 1 mlrd. eurų paramos. Ar girdėjote R. Dagį kalbant, kaip šias lėšas įsisavinti?“, – klausė politikė.
Tokiems teiginiams K. Glaveckas pritarė tik iš dalies. Pasak jo, ES lėšas sudėtinga įsisavinti dėl buvusios Vyriausybės klaidų. Politikas tikino, kad naujoji Vyriausybė jau rengia strategiją, pagal kurią lėšas įsisavinti bus lengviau.
M. Starkevičiūtė tikino, kad Lietuva ne tik atsilieka savo konkurencingumu, bet jį dar labiau praras, nes pagal prognozes mažins investicijas į įrengimus.
Pasak europarlamentarės, užsienio investuotojai girdėdami neigiamą informaciją apie šalį mažins investicijas Lietuvoje ir perkels į didesnes valstybes. Visgi ji pripažino, kad panaši situacija visose mažosiose Europos valstybėse.
M. Starkevičiūtės pateiktos lentelės, sudarytos pagal ES prognozes ir duomenis
Valstybės sektoriaus skolos proc.
Šalių biudžetų deficitai proc.
Kainų augimas (infliacija, metinis pokytis), proc.
Ekonomikos augimas
Darbo vietų užimtumas
