Trys nauji valdomi šuntiniai reaktoriai bus naudojami tiesiant „Harmony Link“ sausumos jungtį su Lenkija ir tris 330 kV elektros perdavimo linijas Šiaurės Lietuvoje. Dėl ilgų įrangos tiekimo terminų, šuntinių reaktorių pirkimas vykdomas atskirai ir anksčiau nei projektavimo ir statybos darbų pirkimų vykdymas.
„Siekdami per trumpiausią įmanomą laiką įgyvendinti ir „Harmony Link“ projektą, ir tarpsisteminių jungčių stiprinimo programą, kritinę įrangą perkame iš anksto. Šuntiniai reaktoriai yra skirti įtampos valdymui elektros perdavimo sistemoje – tai kertinis elementas valdant elektros sistemą, kurioje didžiąją dalį generacijos sudaro atsinaujinančių išteklių gamyba“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Sudaryta sutartis su įmone AB „Kauno Tiltai“, pagal kurią bus įsigyjami trys 330 kV įtampos ir 140 MVAr reaktyviosios galios valdomi šuntiniai reaktoriai. Sutarties vertė 10,496 mln. EUR.
Vienas valdomas šuntinis reaktorius bus įrengtas Gižų transformatorių pastotėje Vilkaviškio rajone, kur prasidės „Harmony Link“ sausumos jungtis su Lenkija. Kiti du šuntiniai reaktoriai bus įrengiami Darbėnų ir Mūšos skirstyklose įgyvendinant Tarpsisteminių jungčių stiprinimo programą, pastačius 330 kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša.
Šie įrenginiai užtikrins elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodami įtampą ir reaktyviąją galią bei mažins technologinius nuostolius perdavimo tinkle.
Lietuvoje šiuo metu veikia vienas 330 kV, 180 MVAr reaktyviosios galios valdomas šuntinis reaktorius Lietuvos elektrinės transformatorių pastotėje. Be šio reaktoriaus, Lietuvos sistemoje veikia dar 11 mažesnės galios šuntinių reaktorių, tačiau jie nėra reguliuojami, jų įtaka lokali.
Tarpsisteminių jungčių stiprinimo programos tikslas – padidinti tarpvalstybinį elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, nutiesiant naują elektros perdavimo liniją, modernizuojant esamas elektros energijos perdavimo linijas ir sustiprinant susijusią vidaus elektros perdavimo tinklo infrastruktūrą. Taip pat bus sujungtos rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys, taip užtikrinant didesnį energetinį saugumą, patikimą elektros perdavimą, stabilesnį sistemos darbą, kartu sudarant sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių integracijai ir plėtrai.
Programą sudaro trijų naujų 330 kV elektros perdavimo linijų statybos projektai (Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, Varduva–Broceni), 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba, šuntinių reaktorių 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statyba ir 6 esamų 330 kV elektros perdavimo linijų rekonstrukcijos (Darbėnai–Grobinė, Panevėžys–Jonava, Lietuvos Elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša, Panevėžys–Aizkrauklė, Mūša–Viskali).
Įgyvendinus programą, Lietuvos–Latvijos tarpsisteminis elektros perdavimo pralaidumas padidės nuo 1250 MW iki 2250 MW, taip pat bus sudarytos galimybės prie perdavimo tinklo prijungti papildomai 1100 MW sausumos vėjo, 800 MW saulės ir 2400 MW jūrinio vėjo elektrinių galių. Programą planuojama baigti 2034 m.
„Harmony Link“ sausumos jungties projektas Lietuvoje planuojamas Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Jį sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės elektros perdavimo linijos tarp Ełk Bis (Lenkija) ir planuojamos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone statyba, taip pat Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrołęka–Ełk Bis rekonstrukcija Lenkijoje.
Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai prasidės 2027 metų antrąjį ketvirtį.
„Harmony Link“ sausumos jungties ir Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektams (juos sudaro apie 170 kilometrų ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba) yra suteikti ypatingos valstybinės svarbos projektų statusai.
„Harmony Link“ projektas yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, siekiant sustiprinti šalies energetinį saugumą, integruoti daugiau atsinaujinančios energijos išteklių ir užtikrinti pajėgumus komercinei elektros prekybai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
