Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, elektros brangimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir aukštesnės elektros kainos kaimyninėse rinkose.
„Gamtinių dujų kaina Europoje mėnesio pradžioje siekė apie 75 eurus už MWh, o baigiantis spaliui perkopė 100 eurų už MWh ribą. Paskutinėmis mėnesio dienomis dujų kaina šiek tiek sumažėjo, tačiau jų įtaka lemia elektros kainų augimą visame regione“, – pranešime cituojamas P. Kozlovas.
Spalį vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje siekė 113 eurų už MWh, Estijoje – 82 eurus už MWh, o Lenkijoje ir Vokietijoje – po 169 eurus už MWh.
Preliminariais duomenimis, elektros energijos poreikis Lietuvoje spalį siekė kiek mažiau nei 1,2 tūkst. gigavatvalandes (GWh) – 5 proc. daugiau nei rugsėjį.
Tuo metu šalyje pagaminta 880 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Vietos elektrinės užtikrino 74 proc. šalies elektros poreikio.
Anot bendrovės, daugiausia elektros spalio mėnesį pagamino vėjo elektrinės – iš viso 535 GWh, arba 61 proc. visos šalies gamybos. Jų generacija per mėnesį padidėjo 5 proc.
Saulės elektrinių gamyba spalį sumažėjo 41 proc. – nuo 237 iki 140 GWh. Jos sudarė 16 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Mažėjant vietos gamybai, elektros importas per mėnesį išaugo 41 proc. – nuo 353 iki 497 GWh. Daugiausia elektros importuota iš Švedijos (56 proc.) ir Latvijos (41 proc.), likusi dalis – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksportas spalį sumažėjo 5 proc. ir siekė 197 GWh.
