„Linava“: šalies tarpmiestinis keleivinis transportas – ties žlugimo riba

Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių tarpmiestinio keleivinio transporto įmonių šiuo metu yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją jos skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi. Jos yra priverstos mažinti reisus, į juos išleisti mažiau ir rečiau autobusų, nes vos surenka pinigų net būtiniausioms einamosioms išlaidoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, per praėjusių metų kovo – rugsėjo mėnesius, Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo virš 64 mln. eurų pajamų, t. y. jos sumažėjo net 56 proc., o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42 proc. 

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, visas transporto sektorius išgyvena vis sudėtingesnius laikus, ypač vidutinės ir smulkios įmonės, kurios iki pandemijos nebuvo pakankamai sukaupusios finansinių išteklių. 

„Ypač sudėtinga situacija keleivių vežėjams – jie nebegali pasiūlyti gyventojams tiek pat tarpmiestinių maršrutų, kiek iki pandemijos. Sudėtinga situacija ir privačioms, ir savivaldybių įmonėms, bet pastarosioms – itin sunku, nes jos negali pretenduoti į jokią paramą, kai privačios dar gali bent teoriškai pasinaudoti, pavyzdžiui, INVEGOS parama.

Jų pajamos – iš keleivių. Per pastaruosius metus, kai teko stabdyti veiklą pirmojo karantino metu ir atnaujinti laikantis tam tikrų ribojimų dėl saugumo, įmonės vos surenka pajamas net būtiniausioms išlaidoms – degalams, darbo užmokesčiui, remontui, draudimams“, – pranešime cituojamas Z. Buivydas. 

„Linavos“ atstovas sako, kad tarpmiestinio keleivinio transporto vežėjai iš valstybės praėjusiais metais nesulaukė reikiamos finansinės pagalbos.  

„Ne kartą buvo kreiptasi į buvusią Susisiekimo ministerijos vadovybę dėl paramos sunkumus išgyvenantiems keleivių vežėjams. Deja, girdėjome tik pažadus, o rugsėjį išgirdome, kad nėra galimybių padėti. Visgi jų tikrai yra. Buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip perskirstyti sutaupytas lėšas iš lengvatų eilutės, kurias kuruoja ministerija, prašėme sudaryti galimybę gauti finansinę paramą verslams per „Invegos“ priemones, teikėme daugybę pasiūlymų. Viskas veltui“, – sako Z. Buivydas. 

REKLAMA

Vežėjų teigimu, gali išaušti diena, kai keleivinis tarpmiestinis transportas tiesiog nustos vykti, nes tiesiog nebebus lėšų tam padaryti. 

Šiaulių miesto keleivius vežančios įmonės „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas tvirtina, kad miestuose ir toliau vežami miestų keleiviai bet tarpmiestinio transporto veikla priklauso nuo keleivių skaičiaus. Jei autobusai dėl apribojimų ir toliau važiuos pusiau tušti, tai tarpmiestinis pervežimas bus sunaikintas.

„Dėl to kentės ir gyventojai, kurie ir dabar ne visada sulaukia reikiamo tarpmiestinio keleivinio transporto. Apie tai vis dažniau kalbama ir viešoje erdvėje, kai žmonės piktinasi, jog nesulaukė autobuso, negalėjo nuvykti, kur jiems reikia ar laiku sugrįžti namo. Tarpmiestinio transporto vežėjų pajamas sudaro bilietų pardavimai, o jų parduodame vis mažiau, nes keleivių galime vežti kur kas mažiau dėl karantino apribojimų“, – sako V. Seirackas.

Jo teigimu, atnaujinę veiklą po pirmojo karantino, keleivių vežėjai negali užpildyti pilnai autobusų, nes reikia  laikytis saugumo reikalavimų ir keleivius susodinti šachmatų principu, užimant kas antrą sėdynę. Tai reiškia, kad negalima surinkti pajamų, kurios ir toliau drastiškai krenta. Tokia situacija keleivių vežėjus stumia į bankrotus. 

Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kuria pasinaudojo savivaldybės įmonės, tai subsidija už prastovas darbo vietų išlaikymui ir poprastovinį laikotarpį karantino metu. Nuo š. m. sausio 1 d. nebeliko ir šios priemonės. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų