Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda.

REKLAMA
REKLAMA

Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba. Taip siekiama optimizuoti pagalbines ir administracines darbo biržos sistemos funkcijas, siekiant optimalaus ir efektyvaus įstaigos valdymo, ir dėmesį koncentruoti pagrindinėms funkcijoms – tiesioginiam darbui su klientais.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl šios priežasties nebus išvengta ir pačių darbuotojų atleidimo. Atsisakytos skyrių vedėjų pavaduotojų ir poskyrių vedėjų pareigybės, bus perleidžiamos tiesiogiai klientus aptarnaujančiai darbuotojų grandžiai.

Iš viso planuojama sumažinti 10 proc. visų etatų, t.y. 143.

„Reorganizavimo metu įvykdžius struktūrinius pokyčius visoje sistemoje pareigybių skaičius sumažėtų 10 procentų (iš dabar esančių 1433 liktų 1290 pareigybių). Vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažės 54 procentais (iš 223 vadovaujančių darbuotojų liktų 103). Šis rodiklis jau beveik pasiektas įvykdžius antrajame pertvarkos etape teritorinių darbo biržų struktūrinius pertvarkymus.

Planuojama, kad administracines funkcijas vykdantys darbuotojai (kartu su vadovais) sudarys 12,1 procento visų pareigybių (dabar – 24,5 procento; sumažėtų 195 pareigybėmis, iš dabar esančių 351 liktų 156 pareigybės). Vienam vadovui tenkantis darbuotojų skaičius bus 11,5 proc. (dabar – 5,4 proc.)

REKLAMA
REKLAMA

O pagrindines klientų aptarnavimo funkcijas vykdantys darbuotojai sudarys 76,4 procento visų pareigybių, kai šiuo metu sudaro 63,3 proc. (būtų 78 darbuotojais daugiau, vietoj 908 būtų 986 pareigybės). Vienam darbuotojui tenkantis darbo su klientais krūvis sumažėtų iki 275 klientų“, – nurodo Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

M. Jankauskienė informuoja, kad šiuo metu vyksta sausio ir vasario mėnesiais surinktos informacijos analizė apie darbo krūvių pasiskirstymą visuose teritorinių darbo biržų klientų aptarnavimo skyriuose. Nustatinėjamas vidutinis darbo krūvis tenkantis darbuotojui, aptarnaujančiam darbo ieškančius asmenis, teikiančiam darbo rinkos paslaugas. Taip pat skaičiuojamas darbo krūvis darbuotojui, įgyvendinančiam savarankiško užimtumo rėmimo programas, ES fondų finansuojamų projektų veiklas.

Be to, analizuojami duomenys apie personalo poreikį klientų aptarnavimo skyriuose. Mat prieš tai buvo surinkta informacija iš teritorinių darbo biržų apie Bendrųjų reikalų, Finansų ir apskaitos skyriuose bei Klientų aptarnavimo departamentuose esančias pareigybes bei jose dirbančius specialistus.

REKLAMA
REKLAMA

„Balandžio trečiąją savaitę sudaryta darbo grupė pateiks analizės išvadas. Taip pat yra organizuojama iš visų teritorinių darbo biržų darbuotojų atstovų darbo grupė, kurios tikslas išdiskutuoti ir skaidriai, aiškiai bei viešai nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis darbuotojams po pertvarkos bus siūloma užimti vienas ar kitas pareigas“, – prideda M. Jankauskienė.

Verslininkų atstovas: su mumis vis dar nesikalbama

Lietuvos verslininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad yra kreipęsi ir į pačią Lietuvos darbo biržą, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ministrą bei viceministrus, tačiau kol kas atsitrenkiame kaip į sieną.

Tad V. Sutkus tvirtina ir dabar nežinantis kaip viskas pasikeis po reorganizacijos. Tačiau didelių vilčių nededama. Paklaustas, kaip vertina, kad mažės vadovų skaičius ir daugės dirbančiųjų su klientais, jis patikina, kad jie patys sau klientai yra.

REKLAMA
REKLAMA

„Nieko nežinom, kaip viskas ten pasikeis. Su mumis nebendrauja, mus ignoruoja, į mūsų klausimus neatsakinėja.  Su verslo organizacijomis dialogo nėra. Pinigus jie leidžia keistu būdu. 30 mln. eurų išleidžia jaunimo mokymams, per kuriuos moko taisyklingai kvėpuoti, atrasti save bei dar kažkokių dalykų, bet nemoko nei profesinių dalykų, nei tų, kurie būtų reikalingi jaunimui iš tiesų integruojantis į darbo biržą. Skaičiai tokie, kad pagal jų programą numatyta apmokyti daugiau jaunuolių nei yra jaunimo nedarbo.

Mano požiūriu tai keista ir supuvusi sistema, kuri konsultuojasi pati su savimi. Galbūt su kažkuriomis įmonėmis pabendrauja, kad užsidėtų paukščiuką, bet nedaugiau. Tai padėtis liūdna“, – teigė V. Sutkus.

Mauricas: bent jau pavadinimas teisingai pakeistas

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas komentuoja, kad pavadinimo pakeitimas – geras žingsnis, nes labiau atspindimos esminės šios institucijos funkcijos. Tačiau, ar tai liks tik pasikeitusiu pavadinimu, ar iš esmės pasikeis ir darbo kryptis, kol kas vertinti negalima.

REKLAMA
REKLAMA

„Užimtumo tarnybos pagrindinė užduotis ne tiek surasti darbą laikinai darbo neturintiems asmenims, bet apskritai padėti žmogui surasti savo kelią, kryptį, gal net karjeros situaciją įvertini, pasiūlyti mokymus. Realiai tai informacijos suteikimas turėtų būti.

Kadangi pačios privačios įmonės jau ieško darbuotojų internete – yra begalės portalų, programėlių. Tad darbdavių ir darbuotojų suvedimo funkcija jau atliekama privataus sektoriaus ir gana efektyviai dėka informacinių technologijų. Tad nereikia kišti mokesčių mokėtojų pinigų į tą pačią funkciją darbo biržoje. Tas pats ir su duomenų analizavimu ir apžvalgomis, tai daro jau kitos institucijos.

Ką reikėtų daryti, tai reikėtų suteikti informaciją, kokios darbuotojo teisės, galimybės, mokymosi perkvalifikavimas ir panašiai. Tai kaip psichologinis centras turėtų būti, nes žmogui netekus darbo visokių minčių kyla“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis įsitikinęs, kad tarp verslo ir šios tarnybos dialogas būtinas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ir patys verslininkai kartais nemato toliau savojo sektoriaus, dėl to Užimtumo tarnyba turėtų matyti bendrus darbo rinkos poreikius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų