Pagal BVP Lietuva šiais metais bus tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Tačiau BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. Tad ką apie Lietuvą byloja BVP alternatyvūs rodikliai?
Dažnai ieškoma būdų kaip paspartinti ar išlaikyti BVP augimą, o šalies gėrovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Tačiau nedaug kas pamena, kad BVP rodiklis pirmiausia buvo išvystytas kaip įrankis skirtas planuoti gamybos apimtis Antrojo pasaulinio karo metu. Ekonominei gerovei matuoti jis nebuvo skirtas.
Jau daugiau nei prieš 40 metų Robertas F. Kennedy kritikavo bendro produkto skaičiavimą, nes į jį nėra įtraukiami tie aspektai, „kurie padaro gyvenimą vertingu“.
BVP trūkumai
BVP matuoja prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalies gyventojai, vertę. Bet viskas, kas buvo parduota ir nupirkta šalyje, neatspindi visos vykstančios ekonominės veiklos. Be to, jis taip pat neatspindi, kokia yra visuomenės padėtis šalyje.
Pavyzdžiui, teoriškai yra įmanoma, kad šalis kartu turėtų ir didžiausią pasaulyje BVP, ir didžiausia skurdo lygį. Taip pat į BVP neįtraukiama „neformali ekonomika“, pavyzdžiui, neapmokamas tėvų darbas auginant vaikus. Toks darbas neturi rinkos vertės, bet yra vertingas.
Galų gale, BVP gali padidinti tokia veikla, kaip medžių kirtimas ir pardavinėjimas. Tačiau nuo to padidėjęs BVP neatspindi dėl miškų kirtimo pablogėjusios padėties. Apskritai, ekonominis aktyvumas lemia didesnė užterštumą. Tad auganti BVP dalis vienam gyventojui gali slėpti ir blogėjančią žmonių sveikatą.
BVP, BNP, GNP
BVP suskaičiuoja parduotas paslaugas ir produktus, tačiau neatsižvelgia į tai, kiek yra pajamų sumokama ne šalies gyventojams ir kiek pajamų žmonės gauna iš užsienio.
Tad norint tiksliau sužinoti tautos klestėjimo lygį, turto prasme, reiktų žiūrėti į bendras nacionalines pajamas (BNP). Nors dydžiu Lietuvos BNP nuo BVP labai ypatingai nesiskiria 2012 m. trečią ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., Lietuvos BNP augo daugiau nei pusantro procentu lėčiau už BVP.
Tačiau BNP dydis neatsižvelgia į kapitalo nuvertėjimą. Dėl to dar geresnis rodiklis yra grynosios nacionalinės pajamos (GNP). Šios jau yra ženkliau mažesnės už BVP – apie 15 procentų. Tačiau per anksčiau minėtą laikotarpį jos augo greičiau už BNP.
Pajamų daugiau – lygybės mažiau
Tačiau tiek BVP, tiek gaunamų pajamų kiekis bei augimas neparodo, kiek žmonių gauna iš to naudos. Kitaip tariant, nėra aiškus pajamų pasiskirstymas tarp šalies gyventojų arba tiesiog, pajamų lygybės lygis. Tiesą sakant, sparčiai turtingose šalyse augęs BVP netgi nukreipė dėmesį nuo fakto, kad jau 30 metų šiose šalyse auga pajamų nelygybė.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI koeficientą (rodantį, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Daugumą jų – besivystančios Rytų Europos ekonomikos. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje – 7,2 proc.
Lietuvoje pajamų nelygybė, remiantis „Eurostato“ duomenimis, buvo sumažėjusi 2000–aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010–aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Kita vertus, 2011 metais GINI indeksas nemažai krito. Tai galėjo lemti kitoks duomenų skaičiavimas. Nepaisant nuosmukio, Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje.
Žmogaus išsivystymas
Jungtinės Tautos (JT) nusprendė, kad BVP augimas nėra tolygus žmogaus vystymuisi ar gerovės augimui. Todėl JT paruošė žmogaus vystymosi indeksą (angl. Human Development Index – HDI). Šis rodiklis rodo, augimo (ar jo trūkumo) įtaką žmonių gėrovei, o ne ekonomikai.
Rodiklis įtraukia tokius rodiklius, kaip gyvenimo trukmė, išsilavinimo lygis, pajamų pasiskirstymas, su perkamosios galios paritetu suderintas BVP vienam žmogui, sveikata bei lyčių lygybė.
HDI skalė svyruoja nuo 1.000 (aukščiausio reitingo) iki 0.000 (žemiausio reitingo). Aukštas reitingas yra 0.890. Lietuva pagal HDI patenka tarp labai aukšto žmonių išsivystymo valstybių. Šių JT skaičiuoja 47.
Nors Lietuva, 2011 m. vertinimu, yra šių valstybių sąrašo gale – 40-toje vietoje – jos pažanga palyginti, su 2010 m. buvo viena didžiausių šioje grupėje.
Šalies gerovė
Panašų rodiklį sudarė ir „Legatum Institute“. Instituto specialistai vertina 142 valstybes atsižvelgdami į tokius kriterijus, kaip ekonomika, švietimas, verslumas, valstybės valdymas, sveikatos apsauga, žmogaus teisės ir laisvės, saugumas ir socialinis kapitalas.
Pernai Lietuva pagal šį gerovės indeksą užėmė 43 vietą ir aplenkė 47 vietoje likusią Latviją, tačiau nusileido Estijai, kuriai tyrimo autoriai skyrė 35 vietą.
Bene geriausiai Lietuva pasirodė švietimo srityje – 18 vieta tarp 142 pasaulio valstybių. Deja, mūsų šalies rezultatui neigiamą poveikį darė ekonominiai rodikliai (82 vieta) ir padėtis asmens laisvių bei visuomenės tolerancijos srityje (93 vieta). Kitose srityse šiais metais Lietuva pademonstravo aukštesnį nei vidutinį lygį. Verslumas – 42 vieta, valstybės valdymas – 43 vieta, sveikatos apsauga – 46 vieta, saugumas – 34 vieta, socialinis kapitalas – 49 vieta.
Šalia Lietuvos gerovės indekso reitinge rikiuojasi Izraelis, Argentina, Panama, Brazilija, Malaizija ir Kazachstanas.
BVP aplinkos neskriaudžia
Galima pasidžiaugti, kad nors Lietuvos BVP auga, palyginti, sparčiai, spartėjanti ekonomika nedaro didelės žalos šalies aplinkai.
Pagal Jeilio universiteto rengiamą Aplinkosaugos gerovės indeksą Lietuvą pernai užėmė 17 vietą tarp 132 valstybių. Tiesa, mūsų kaimynė Latvija atsidūrė net geriausiųjų trejetuke ir pelnė trečią vietą. Kita vertus, estai užėmė tik 54 vietą.
Lietuva specialistų pripažinta, kartu su dar keliomis valstybėmis, pirmaujanti pasaulyje pagal oro kokybės ir kenksmingų dalelių skaičių ore bei miškų ploto augimą ir kirtimų mastą.
Greta Jankaitytė
