Konferencija skirta Lietuvos įmonių eksporto vadovams ir vadybininkams, atsakingiems už eksporto proceso organizavimą, naujų klientų paiešką bei eksporto masto didinimą. Tai nepriklausomas verslo renginys, kuriame nagrinėjami aktualiausi ekonomikos, verslo ir eksporto klausimai, dalijamasi daugiamete verslininkų patirtimi eksportuojant ne tik į Europos rinkas, bet ir į augančias pasaulio ekonomikas.
Konferencijoje bus galima susipažinti su naujausiomis rinkomis ir eksporto perspektyvomis, pagrindinėmis Lietuvos eksporto partnerėmis ne euro zonos šalimis. Pranešimus skaitys tarptautinio lygio pranešėjai, skaičiuojantys 20 metų patirtį.
Naujos galimybės
Tarptautinės verslo plėtros konsultantas Sigitas Brazinskas, kuris konferencijoje skaitys pranešimą tema „Prekybos plėtros modelis užsienio rinkų ir taikomų metodų kontekste: tradiciniai ir nauji požiūriai“, sako, kad prekyba yra viena iš stipriausių Lietuvos pusių. „Kaip rodo „DHL Global Connectedness Index 2012“, pasaulis tapo mažiau globalizuotas nei 2007 metais, nes globalios sąsajos nukentėjo nuo finansų krizės pradžios ir, nepaisant kuklaus augimo nuo 2009-ųjų, nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Tarptautinė prekyba ir keitimasis informacija yra esminiai globalizacijos veiksniai. Lietuva tyrime užima 55-ą vietą, o viena iš stipriausių jos pusių yra prekyba“, – sakė S. Brazinskas.
Lietuvos koziris – lankstumas
Pasaulyje keičiasi iki šiol vyravęs prioritetinis požiūris į eksporto skatinimą. Remiantis naujausiais tyrimais, investicinių prekių importas (įrenginiai, mašinos bei prekės, susijusios su infrastruktūra) skatina našumą, kai pritaikomos naujausios technologijos. Todėl Lietuvos įmonės turi plačias tarptautinės prekybos privalumų pritaikymo galimybes bei gali lanksčiai taikyti skirtingas plėtros strategijas atsižvelgdamos į konkrečias rinkas. Vienose, pavyzdžiui, gali būti didesnės galimybės plėstis su savo vardu, kitose – pasinaudoti teikiamomis gamybinės kooperacijos galimybėmis.
„Birštono mineralinių vandenų“ plėtros vadovas Baltijos ir Skandinavijos šalims Nerijus Žlioba įsitikinęs, kad didžiausias iššūkis eksportuotojams yra konkurencija.
„Lietuvos eksportuotojai, eksportuojantys į artimas ES rinkas, visų pirma susiduria su vietinės produkcijos konkurencija. Konkrečiai maisto pramonėje dažnai susiduriama ir su tautiniais, skonių, požiūrio į pakuotę, rinkodaros priemonių veiksmingumo skirtumais, – sakė jis. – Skandinavijos šalyse ypač jaučiami mentaliteto skirtumai šiuo požiūriu. Tai, kas skanu lietuviams, gali būti visiškai nepriimtina, tarkime, švedams ir atvirkščiai. Galbūt dėl to lietuviai sunkiai skinasi kelią į Skandinaviją šioje srityje.“
Euras įneš stabilumo
Kalbant apie gėrimų, konkrečiai, vandens, rinką Baltijos šalyse, kiekviena iš šalių turi savo, vadinkime, istorinius prekės ženklus: lietuviai – „Vytautą“, latviai – „Mangali“, estai – „Värska“. Lygiai tas pats ir su kitomis kategorijomis. Todėl, įeidami į šių šalių rinkas, verslininkai neturėtų nuvertinti vietinių prekės ženklų, net jeigu Lietuvoje jų prekės ženklas yra itin vertinamas.
„Tikriausiai pagrindinė klaida, pradedant eksportuoti į naujas rinkas, yra verslininkų mąstymas – dažnai manoma, jog tai, kas veikia Lietuvoje, veiks ir kitose rinkose. Protinga ir efektyvi įėjimo į rinką strategija yra svarbiausia siekiant ilgalaikių rezultatų, – sakė N. Žlioba ir pridūrė manantis, kad euras šalies eksportui tikrai suteiks dar daugiau stimulo augti. – Gaila, kad mūsų politikai dažnai trypčioja vietoje, nenorėdami priimti svarbių sprendimų. Euras verslui Lietuvoje reiškia finansinį stabilumą, mažesnes išlaidas, patrauklumą investuotojams, didesnę integraciją į ES. Visa tai reiškia tik viena – stabilesnį ir greitesnį augimą.“
Konferencijos tikslas – suburti tarptautinę Lietuvos eksportuotojų bendruomenę, kuri nuolatos galėtų dalytis patirtimi.
