REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų.

REKLAMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

„Bet iššūkiai pramonės įmonėms, o ir apskritai verslui, anaiptol nesibaigė. Kaip matome iš statistikos, sunkumų patiria 16 pramonės sektorių. Tai pirmiausiai itin energetiniams ištekliams imlūs sektoriai, nes būti energetiškai efektyviais šalyje, kuri didžiąją dalį energetinių išteklių vis dar importuoja – yra beveik Sizifo darbas.

Sunkiausiai sekasi šalies chemikalų ir chemijos produktų, pagrindinių metalo gaminių gamybos sektoriams. Medienos gamybos įmonių problemos susijusios su apsirūpinimu žaliavomis, nes Rusijos sukeltas karas Ukrainoje sutrikdė žaliavų tiekimo grandines (draudimas iš Baltarusijos ir Rusijos įvežti medieną), o naujos tiekimo grandinės nėra dar susiformavusios, nusistovėjusios. Be abejo, žaliavų stygius koregavo ir kainas“, – komentavo ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA

Baldų sektorius mažina gamybą ir atleidžia darbuotojus?

„Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas skaičiavo, kad baldų įmonėse šiemet, palyginti su praėjusiais metais, dirba 2 tūkst. mažiau darbuotojų.

REKLAMA

„Nuo 2020 m., kai pasaulį ištiko koronaviruso pandemija, paskatinusi žmones dairytis komfortiškesnio būsto ir naujų baldų, šio sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje augo nuo 1534 iki 1678 (2022 m.). Nors naujos įmonės buvo steigiamos kasmet, pernai ir šiemet jau bankrutavo 15 šio sektoriaus bendrovių, o darbuotojų skaičius per keletą pastarųjų mėnesių mažėja drastiškai.

Kredito biuro ekspertai teigia, kad baldų gamybos įmones atidžiau stebėti pradėjo, kai vieni po kitų didieji šio verslo atstovai paskelbė apie priverstines darbuotojų prastovas. Jų pagrindine priežastimi įmonių vadovai įvardino staigiai krintantį užsakymų kiekį“, – komentavo A. Kačinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, dabar gyventojai baldų perka vis mažiau.

„2020–2021 m. sparčiai augęs baldų gamybos sektorius nuolat skelbė apie šimtus laisvų darbo vietų. Tačiau šiuo metu baldininkai susiduria su ženkliu paklausos mažėjimu – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jis siekia 32,5 proc., palyginti su analogišku rodikliu pernai spalį.

Šį mažėjimą nulėmė keletas priežasčių – naujų baldų prisotinta Europos Sąjungos rinka, lėtėjantis NT sektorius, dėl pabrangusių žaliavų bei elektros išaugusios gamybos sąnaudos, taip pat – nutrūkęs eksportas į Rusiją ir Baltarusiją“, – vardijo A. Kačinskas.

Jam pritarė ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, kuris pastebėjo, kad baldų pramonėje jaučiamas šioks toks sustojimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai lemia keletas priežasčių – karas Ukrainoje, buvusio karantino padariniai ir t.t. Šiuo metu baldų pagaminama mažiau, nes nukrito pardavimai. Lietuvos įmonės eksportuoja baldus beveik visame pasaulyje – Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Pietryčių Azijoje, Australijoje ir t.t.

Visur paklausa sumažėjo. Tai prasidėjo iš karto pasibaigus Covid-19 pandemijai, nes prieš tai žmonės tiesiog šlavė namų apyvokos daiktus, taip pat ir baldus. O dabar matome atvirkštinę situaciją“, – komentavo asociacijos vadovas.

Pirkėjai bijo, taupo pinigus

Anot R. Beinorto, pirkėjų elgseną koregavo įsivyravęs neapibrėžtumas. 

„Didžiulę reikšmę turi karas. Žmonės bijo, kad gali tekti viską mesti ir evakuotis iš namų. Tokiu atveju ne baldai bus galvoje. Todėl žmonės mažiau perka daiktų, vietoje jų įsigyja mėsos konservų“, – sakė R. Beinortas.

REKLAMA

Tačiau, anot jo, problemos dėl žaliavų tiekimo atsirado ne vien dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą.

„Vis tik prasidėjus karui ta problema paaštrėjo. Medienos žaliavų stengiamasi iš toli nevežti, nes ekonomiškai tai nenaudinga. Lietuvos medienos produktų sektorius yra orientuotas į vietinę žaliavą. Tačiau trečdalis mūsų medienos yra eksportuojama kitur, ko kitos valstybės nedaro. Įmonės bandydamos išsisukti nuo medienos bado, žaliavos ieškodavo Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

Kai dėl karo buvo įvestos sankcijos, minėtos rinkos užsidarė. Prašėme Vyriausybės į tai atsižvelgti ir suvaldyti lietuviškos medienos eksportą. Tačiau į prašymus buvo numota ranka ir pasakyta, kad ketinimų apriboti eksportą – nėra“, – komentavo R. Beinortas.

REKLAMA

Anot jo, medienos pramonės įmonėms apsirūpinimas žaliava visada buvo komplikuotas.

„Dėl karo viskas pasidarė dar sudėtingiau. Dalis įmonių net sustabdė veiklą, nes jos neturi galimybių nusipirkti medienos“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, sunku prognozuoti, kas laukia ateityje, tačiau esą galima prisiminti 2008 metų krizę.

„Tuo metu baldų sektorius turėjo sustoti. Vis dėlto, palyginti su kitais sektoriais, baldų įmonės ėmė atsigauti greičiausiai ir labai dideliais tempais. Todėl greitai grįžo į ikikrizinį lygį. Tada to niekas negalėjo prognozuoti.

Dabar irgi sunku prognozuoti, kaip viskas klostysi. Tačiau įmonių savininkai, kurie dabar išleidžia darbuotojus į prastovas ir iš karto jų neatleidžia, gyvena su viltimi, kad netrukus pavyks atsitiesti“, – komentavo R. Beinortas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiemet pramonės augimo nebus

Anot ekonomistės E. Stonkutės, įmonėms nerimą kelia paskolų palūkanų normų augimas, didinantis finansinių išteklių kainą.

„Dabartinėmis aplinkybėmis įmonėms tiesiog būtina spartinti žaliąją transformaciją, investuoti į skaitmenizacijos sprendimus. Lietuvai būtina kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių ir užsitikrinti strateginę autonomiją. Visiems šiems pokyčiams būtinos greitos ir efektyvios investicijos.

Verslas labai stengiasi išlaikyti turimus darbuotojus. Net ir šiame neužtikrintame laikotarpyje, darbuotojų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių verslui. Prastovos kol kas tikrai nėra tendencija, o veikiau išimtiniai atvejai – laikinoji priemonė, siekiant išlaikyti darbuotojus. Daugeliu atveju pirmiausiai, tikėtina, bus stabdomi plėtros darbai ir su tuo susijęs naujų darbuotojų samdymas“, – įspėjo ekonomistė.

REKLAMA

Anot jos, kalbant apie apdirbamąją pramonę, ženklesnio augimo šiais metais tikėtis nereiktų.

„Finansų ministerija neprognozuoja Lietuvos eksporto augimo, lėčiau šiemet augs ir tarptautinė prekyba. Visgi kol kas neskubėčiau prognozuoti bankrotų bangos. Taip, situacija yra įtempta. Įmonės nuo metų pradžios aktyviai optimizuoja kaštus.

Kol įmonės galės, tol saugos darbuotojus, tačiau norėtųsi itin akcentuoti, kad tokioje įtemptoje ir įsijautrinusioje rinkoje, kiekviena nauja neigiama žinutė kuria papildomas įtampas. Apie tai vertėtų galvoti politikams, ant kurių stalo šiuo metu guli nauja mokesčių reforma, minimalios algos, investicijų skatinimo ir kiti labai svarbūs stringančiai Lietuvos pramonei projektai“, – atkreipė dėmesį E. Stonkutė.

Jūs geriau rašykite apie tai, kaip Sodra žlugdo žmones. Atima paskutinius pinigus neteisėtai direktoriaus įsaku, palieka su pajamom žemiau skurdo ribos, kurias ir patys moka toko dydžio, už kurias pragyventi neįmanoma. Dar atima visas žmogaus santaupas= eik vok, bankrutuok, ne žinau kas čia per reketeninė veikla tos įstaigos. Čia baisiau už Afrika. Automatiškai paiiminėja žmoių pinigus, atgal negrąžina, neįmanoma prisibelsti, siuntinėja laiškus per ADOC programas kurių perkaityti neįmanoma paprastam žmogui. Beprotybė, siautėjimas prieš darbo žmones. Ir mano nuomone tai yra genocidas, kurio dėka mąsiškai bėga žmonės į užsienį. Niekur tokių baiių dalykų neesu patyręs užsienį, kaip LT.
čia visai nejuokinga. NT kainos tikrai kils. Nepamirškit - čia jums ne kokia Švedija, čia Lietuva ir čia galioja savi, nepaaiškinami kainų kilimo dėsniai!
Už tai dabar pats laikas didinti akcizus kurui, kad dar sukelti kainas ir mums "kabinti makaronus" apie "būtinybę gyventi ekologiškai" ir kliedėti nesąmonėm apie "elektromobilius". Kol kas drėbti, kad jais privalo važinėti pensinikai, išlaipinti iš senų audinukių ar opeliukų, dar gentviliukas neišdrįsta. Palaukim, kadencija į pabaigą, kiaulysčių tik daugės. "Visi balsuojam už gentvilliberastus ir pa--laisvintus". Amen.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų