Visgi rinkos dalyviai nėra kategoriški ir teigia, kad kitąmet preliminariai nuo rugpjūčio iki spalio vidurio neveiksianti „NordBalt“ nebūtinai reiškia aukštesnes elektros kainas. Specialistai pastebi, kad kai kuriais atvejais Lietuvoje kaina būna žemesnė nei Skandinavijoje, o ekstremalius kainų šuolius dažniausiai lemia keletas veiksnių, tad kol kas tikslių kainų pokyčių neprognozuoja.
Šiltuoju periodu elektros negamina šiluminės elektrinės, tačiau, pasak specialistų, pasiūla priklausys nuo vėjo jėgainių gamybos, vandens kiekio, kuris veikia Latvijos hidroelektrines. Be to, kainos priklausysir nuo to, ar „NordBalt“ remonto metu nebus išjungtos jėgainės Karaliaučiuje ar kitur regione.
Buitinių vartotojų sąskaitos ūgteltų 2019-aisais
Jeigu dėl neveiksiančios jungties elektros kaina rinkoje kitąmet pakils, tai iš karto neatsispindės buitinių vartotojų sąskaitose. Kaip BNS teigia Kainų komisijos narys Darius Biekša, paprastai komisija įvertina buvusią elektros kainą rinkoje ir tuomet perskaičiuoja naują tarifą į ateitį, tad 2018 metų antrąjį pusmetį pakilusi elektros kaina tarifą buitiniams vartotojams didintų 2019 metais.
„Mes rinkos kainų fiksavimą atliekame pagal praeito laikotarpio faktą“, - BNS sakė D. Biekša.
Buitiniams vartotojams elektrą tiekiančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas teigia, kad, jei 2018 metais elektros kaina rinkoje pakiltų, vartotojai tą galėtų pajausti 2019 metais. Tačiau, anot jo, kainos padidėjimas būtų išskirstytas per ilgesnį laikotarpį - metus, o ne pusmetį.
„Paprastai metų laikotarpiui keičiama, pusmetinis keitimas yra daugiau nestandartinis ir retesnis atvejis“, - BNS sakė R. Kiaulėnas.
Kainos priklausys nuo vietinių elektrinių
Dešimt savaičių likusi be švediškos elektros, Lietuva, anot D. Biekšos, iš esmės vėl taps labai izoliuota rinka, tad galima tikėtis, kad elektros kaina grįš į 2015 metais buvusias aukštumas. Prieš pradedant veikti „NordBalt“, Lietuvoje vidutinė elektros kaina 2015 metais siekė 41,92 euro už megavatvalandę, o pernai ji smuko 12,8 proc. iki 36,54 euro.
Tačiau, anot Kainų komisijos nario, konkrečiai pasakyti, kaip keisis elektros kaina, kol kas negalima, mat tai priklausys, kokius gamybos pajėgumus po metų turės Lietuva.
„Reikia įvertinti, kad visiškai nežinome, kaip veiks generatoriai, ar jie bus aktyvūs rinkoje, ar tik veiks rezerve. Kalbu ir apie Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę, ir kaip Kaunas (Kauno termofikacinė elektrinė) sugebės veikti, ar liks rinkoje, devintas blokas (LEG), kuris veikia rinkoje aktyviai, gal jis pakeis savo statusą. Mes iki galo nežinome, kokia bus mūsų struktūra“, - BNS sakė D. Biekša.
Pasak jo, jeigu Lietuvoje per metus sumažėtų elektros gamintojų, tuomet kainos daugiau priklausytų nuo Latvijos gamintojų, „kur gali būti komercinių žaidėjų, kurie gali formuoti aukštas kainas“.
Devintąjį Lietuvos elektrinės bloką valdančios „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera BNS teigė, kad įmonė kol kas neprognozuoja, kaip keisis kainos rinkoje bei kiek laiko neveiksiant „NordBalt“ ji galėtų gaminti elektrą, tačiau tikino, jog linijos atjungimui elektrinė bus pasiruošusi.
„Devintasis blokas vasarą įprastai daugiau veikia, nes šiltuoju metų laiku padažnėja planinių remontų. Mes būsime pasirengę veikti ir „NordBalt“ remonto metu“, - BNS sakė V. Neviera.
Šiuo metu devintasis blokas veikia, kai rinkoje pakyla elektros kaina ir elektrinei komerciškai apsimoka gaminti energiją.
Kainą lemia daug veiksnių
Rinkos dalyviai neatmeta, kad „NordBalt“ remontas paveiks elektros kainas, tačiau atkreipia dėmesį, kad jos nebūtinai gali kilti. Vien jungties remontas situacijos rinkoje gali nepakeisti, tačiau, pavyzdžiui, smukus vandens lygiui Latvijoje, hidroelektrinės gali gaminti mažiau elektros, svarbių regiono jėgainių remontas taip pat gali paveikti kainas.
„Nesakau, kad tai nepaveiks rinkos, bet veikia įvairiai. Galbūt kitais metais iki remonto gedimų nebus, tuomet kaina formuotųsi žemesnė. Yra priešingų faktorių, pavyzdžiui, „NordBalt“ neveikia ir mes turime geresnę kainą nei Skandinavijoje. Yra ir tokių laikotarpių“, - BNS sakė R. Kiaulėnas.
Anot jo, ekstremalius kainų pokyčius paprastai veikia ne vienas, o keletas veiksnių.
„Dažnai ekstremalias kainas ar reikšmingus nukrypimus formuoja ne vienas veiksnys, o keli. Pavyzdžiui, neveikia „NordBalt“ ir Kaliningrade elektrinių remontas. Tai štai, kada tie sutapimai įvyks, labai sudėtinga prognozuoti“, - sakė jis.
„Elektrum Lietuvos“ direktorius Martynas Giga BNS teigė, kad elektros kaina dėl „NordBalt“ greičiausiai pakils, tačiau prognozuoti, kaip konkrečiai keisis kainos, dar per anksti.
„Pastebėjome, kad neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros energijos kainos Lietuvoje ir Estijoje (šios šalies kainų lygis artimas kainų lygiui Šiaurės šalyse) būna vienodos vos 44 proc. valandų. Tačiau tuomet, kai jungtis veikia visu – 700 MW – pajėgumu, kainos būna vienodos net 86 proc. valandų.
Tokia statistika leidžia teigti, kad numatoma prastova gali turėti įtakos elektros energijos kainų pokyčiams. Tačiau jų apimtis paaiškės vėliau ir priklausys nuo įvairių rinkos veiksnių“, - BNS teigė M. Giga.
Remonto metu bus keičiamos movos
„Litgrid“ praėjusią savaitę pranešė, kad kitąmet du su puse mėnesio bus remontuojama „NordBalt“ jungtis. Preliminariai planuojama jungties sausumos movas, dėl kurių „NordBalt“ dažnai genda, keisti nuo liepos 30 dienos iki spalio 10 dienos. Šiuo metu tebevyksta movų bandymai kabelio gamintojos ir statybos rangovės bendrovės ABB laboratorijoje Švedijoje. Iš viso planuojama keisti 116 sausumos kabelio movų.
„Litgrid“ teigimu, jūrinės elektros jungtys atsijungia vidutiniškai 10 kartų per metus. Pernai „NordBalt“ neveikė apie 15 kartų, tačiau pirmąjį pusmetį jungtis veikė bandomuoju režimu, kai gedimai ir atsijungimai būna dažnesni. Šiemet jungtis atsijungė apie 12 kartų.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį Švedijos ABB nutiesė 2015-ųjų pabaigoje. Švedijos pusėje požeminis „NordBalt“ kabelis driekiasi beveik 40 kilometrų, o Lietuvos pusėje - 13 kilometrų.
